Internetinė telefonija sparčiai populiarėja. Anot paskutiniųjų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU - International Telecommunication Union) vertinimų, praėjusiais metais Interneto ir kompanijų intranetų tinklais buvo sujungti keturi milijardai minučių telefono pokalbių. Tiesa, tai kol kas tesudaro vos tris tarptautinio telefono ryšio srautų procentus, bet pažanga yra akivaizdi: šiemet balso ryšio Interneto protokolo (IP) tinklais apimtys turėtų išaugti dar 50 procentų. Visa tai yra tvirtinama ataskaitoje, kurią ITU pateikė kovo pabaigoje Ženevoje (Šveicarija) įvyksiančio tarptautinio seminaro dalyviams.

   Internetinė telefonija yra patraukli todėl, kad jos pagalba sujungiami pokalbiai yra ženkliai pigesni nei įprastiniu būdu gaunami. Pradžioje neypatinga balso ryšio kokybė vis taisosi. JAV firmos, pavyzdžiui, tam net pasitelkė skambučių centrą Indijoje, per kurį jos aptarnauja savo klientus. IP tinklais pokalbiai ten ir atgal keliauja tūkstančius kilometrų.

   Klientai džiūgauja dėl jiems palankių kainų, bet valstybinės telekomo kompanijos, ypač iš besivystančiųjų šalių, praranda savo pelnus. Pavyzdžiui, Šri Lankoje iš užsienio atkeliaujančių skambučių skaičius pereitais metais nuo maždaug 16 milijonų minučių per mėnesį nukrito iki 9 mln. minučių. Tos šalies telekomas dėl to kas mėnesį praranda po du milijonus dolerių.

   Atsiskaitant už tarptautinius pokalbius, tos šalies, iš kurios yra skambinama, kompanija dalį savo pajamų perleidžia tos šalies, į kurią yra skambinama, telekomui. Tos šalys, kurių daug piliečių yra emigravę į užsienį ir reguliariai skambina namie pasilikusiems giminaičiams, iš tokios praktikos praeityje nemažai pelnėsi. ITU vertinimu besivystančiųjų šalių įplaukos iš tokių kompensacinių mokėjimų dešimtajame dešimtmetyje sudarė maždaug po 50 milijardų dolerių kasmet.

   Tačiau internetinei telefonijai nereikia valstybės kontroliuojamų ryšio kanalų. Jos srautų vyriausybės praktiškai negali stebėti. Reakcija į tai įvairiose šalyse labai skiriasi. Kai kurios šalys pabandė uždrausti visą internetinę telefoniją, o kitose ji yra laikoma tik dar viena duomenų perdavimo rūšimi, kurios kontroliuoti nereikia. ITU seminare Ženevoje pramonės ir vyriausybių įstaigų atstovai pabandys išsiaiškinti internetinės telefonijos potencialą ir galimybes bei susikurti reakcijos į šį sparčiai besivystantį reiškinį koncepciją.

   Ypač drastiškų priemonių šioje srityje ėmėsi Kinija. Broliai Chenai, kurie 1998 m. pradėjo už pusę kainos siūlyti internetinės telefonijos paslaugas, atsidūrė kalėjime. Jie buvo kaltinami tuo, jog pažeidė Kinijos Telekomo monopolį. Chenams padėjo tai, kad teisėjas pasirodė besąs Interneto fanatikas (kinietiškai "wangchong"). Jis panaikino nuosprendį. Tada nematytas galimybes išvydo ir vyriausybė. Ji įgaliojo plėsti tinklus tris kompanijas. Kiniečiai ėmė gauti vis daugiau internetinių prievadų. Šiais metais Kinijos vyriausybė tikisi pati uždirbti iš internetinės telefonijos daugiau kaip 12 mlrd. dolerių.

   Dėmesio, mėgstantiems skleisti paskalas: Internete jau patruliuoja programinis robotas, turintis tik vieną tikslą - nustatyti, kas pirmas paleido kenksmingą gandą. Stephane Perino iš šveicarų firmos Agence Virtuelle, sukūrusios RumorBot programą, nuomone, jų gaminio galimybės yra didžiulės - firmos aptiks, kas paskleidė gandus, dėl kurių nukrito jų akcijų vertė, o detektyvai nustatys, kas paskleidė Internete pedofilines nuotraukas.

   Robotai seka ir analizuoja internetines naujienų ir pokalbių grupes bei įvairius naujus tinklapius. Kas dieną Internete pasirodo apie aštuoni milijonai naujų tinklapių, todėl rankiniu būdu visus juos peržiūrėti niekaip neįmanoma. Vietoje to RumorBot pasitelkia 44 programinius agentus, tikrinančius visas esamas tinklo naršykles ir Usenet duomenų bazes ir ieškančius ten kodinių žodžių. Lygindami kiekvienos aptiktos informacijos patalpinimo tinkle vietą ir laiką, robotai nustato, kur ir kada gandas atsirado.

   Jeigu pasižiūrėsime, kiek firmų yra prisijungę prie Interneto, tai čia visus aiškiai lenkia suomiai. Švedų firmos SCB atliktas tyrimas paliudijo, kad prisijungę yra 85 proc. Suomijos firmų. Antroje vietoje yra švedų ir danų firmos - 78 proc., o ketvirti yra norvegai - 66 proc.

   Suomija pirmauja ir tuomet, kai yra kalbama apie tinklo panaudojimą elektroninei prekybai. 8 procentai suomių firmų daugiau nei 2 proc. savo apyvartos atlieka Internete.

   Ateities telefono tinklai balsą siųs taip pat, kaip dabar siunčia Interneto duomenis, - pavieniais paketais. Bet kiekvienas, kuris jau pabandė skambinti Internetu, žino, kas atsitinka tuomet, kai Tinklas užsikemša - pašnekovo balsas tada skamba taip, lyg jis kalbėtų pilna vandens burna.

   Firma PsyTechnics, atskilusi nuo British Telecom mokslinio padalinio, tvirtina išspręsianti šią problemą. Ji sukūrė "kompiuterinį susierzinusio žmogaus modelį", kuris pašnekovams nepastebint užregistruoja, kuomet Interneto linijos darosi pernelyg perkrautos ir pasistengia surasti reikalingus tinklo resursus.

   Ateities ryšio tinkluose, ir stacionariuose, ir mobiliuose, balsas bus skaitmeniškai suspaudžiamas į internetinio protokolo (IP) duomenų paketus. Kuomet Internetas užsikemša, dalis paketų dingsta arba apgadinami. Tinklas automatiškai siunčia juos atgal ir daro taip, kol kiekvienas paketas sėkmingai nenukeliauja visą maršrutą. Įprastiniams duomenims tai nedaro jokios įtakos, bet balsas yra labai iškraipomas dėl to, kad suyra paketų eilė.

   IP tinkluose netinka tradiciniai linijų kokybės tikrinimo būdai, pavyzdžiui, tie, kurie naudoja siunčiamus specialius tonus. Vienintelis jų kokybės (tiksliau, jos nebuvimo) rodiklis yra pasipylę žmonių skundai.

   PsyTechnics specialistai modeliavo internetinius iškraipymus ir leido juos klausyti šimtams savanorių, turėjusių pranešti, kuomet jie nebesupranta to, kas sakoma. Po to gautieji rezultatai buvo naudojami kuriant kompiuterinį modelį, turėjusį tokį pat "susierzinimo" slenkstį sugedus garso kokybei, kaip ir žmonės. Programa vėliau valdo tinklo mazgą ir stengiasi subalansuoti duomenų srautą taip, kad balso kokybė niekad nepablogėtų tiek, kad imtų nervinti vartotojus.