Operatoriai, norintys pritraukti verslo abonentus, privalo pasiūlyti kuo platesnį paslaugų spektrą, tačiau kokia platforma tam labiausiai tinka?

   Žurnale "Telecommunications" skelbiamame straipsnyje kompanijos General Datacomm pardavimų skyriaus direktorius Chrisas Hornsey analizuoja, kaip įvairios, kartais skirtingų gamintojų siūlomos technologijos gali būti sujungtos į vieną paketą, galintį teikti vartotojams patrauklias paslaugas. Jeigu telekomo operatorius nori, kad jo pasiūlymai būtų kitokie nei konkurento, jis privalo ir pavieniams vartotojams, ir mažoms įmonėms, ir didžiulėms korporacijoms siūlyti būtent jų poreikius geriausiai atitinkančias paslaugas.

   Vartotojas visuomet nori žinoti, kuri kreipties technologija geriausiai tenkins jo poreikius. Dabar, kai technologijos keičia viena kitą labai greitai, svarbu susiorientuoti informacijos apie konkuruojančias technologijas antplūdyje ir jame atrasti optimaliausią kiekvienu konkrečiu atveju sprendimą. Tik tada galėsime sulaukti ir veiklos efektyvumo, ir ekonominės naudos.

   Renkantis technologiją svarbu atsakyti į kelis klausimus: Kokiam rinkos sektoriui kiekviena technologija geriausiai tinka? Kiek svarbi ji yra tam rinkos sektoriui? Kiek už ją yra pasiryžęs sumokėti vartotojas?

Ateitis priklauso IP

   IP (Interneto protokolas) perspektyvoje paskirstys po visą tinklą balsą, vaizdus ir duomenis. Atrodo, jog artimiausius 20 metų IP lemta dominuoti telekomunikacinių tinklų pasaulyje, nes jis užtikrina įvairias paslaugas ir yra visur esantis - naudojamas ir individualių vartotojų, ir verslo abonentų rinkoje. Nors šiuo metu jis dar turi keletą silpnų vietų, bet per artimiausius penkerius metus IP evoliucija turėtų baigtis. IP bus naudojamas visų rūšių taikymuose, skirtuose ir verslo, ir individualiems abonentams.

   Vartotojų rinka IP plačiai naudoja ir dabar. Nors vartotojai nėra patys susidūrę su pačia šia technologija - puikios grafinės sąsajos bei naršyklės išlaisvina jį nuo tokios būtinybės, - bet yra girdėję apie Internetą ir juo naudodamiesi jaučia komfortą ir pasitikėjimą.

   Vartotojų rinkoje už kiekvieną gaminį mokama mažiau nei verslo rinkoje, tačiau dideli skaičiai garantuoja didelius pelnus. Į šią rinką, kurioje aktyviai veikia daug Interneto paslaugų tiekėjų, siūlančių pigų arba net ir nemokamą prievadą, pasitelkus tradicinius agresyvios kainodaros metodus įsiterpti yra labai sunku. Norint pritraukti individualius vartotojus, reikia į vieną sujungti kelias įvairias paslaugas (pavyzdžiui, patikimą internetinį prievadą bei televizijos kokybišką vaizdą), derinamas su perėjimo nuo vienodų programų transliavimo visiems prie jų specializavimo. Šioje labai agresyvioje rinkoje taip pat būtina siekti konkurentiškų ir priimtinų vartotojui paslaugų kainų.

   Verslo pasauliui šiandien IP sinonimai vis dar tebėra nepatikimumas ir dideli vėlinimai. Verslo poreikiai ir jo lūkesčiai yra labai dideli, todėl kritiškai yra svarbu, kad technologija sugebėtų juos patenkinti. Tam, kad IP pranoktų šiame sektoriuje kitas technologijas, ją geriausiai naudoti izoliuotą ir apsaugotą nuo išorės srautų (pavyzdžiui, kompanijos Intraneto ar Extraneto) poveikio. Kai IP bus diegiamas nuolat kontroliuojant šį procesą, jis suteiks verslo įmonių tinklams ištisą paslaugų spektrą - balso, realaus laiko vaizdo ir duomenų ryšį, o atsiradus naujiems taikymams, IP leis naudotis ir jais. Per artimiausiuosius penkerius metus IP turėtų tapti visiškai tinkamas geros kokybės universalioms verslo pasauliui paslaugoms teikti.

   Universalios paslaugos ir masiškas taikymų individualizavimas yra pagrindinės rinkos varomosios jėgos, keliančios IP tokius reikalavimus, kurių jis kol kas negali patenkinti. Dar prisiminkime aibę prievado ir taikymų technologijų, ir suprasime, iš kur atsiranda dabartinė tinklo anarchija.

   Jau šiandien IP universalumas ir visuotinis paplitimas galėtų būti derinami su ATM technologijos teikiama aukšta operatorių klasės kokybe bei integravimo platformomis. Labai tikėtina, kad IP ir ATM galiausiai susijungs. Bet klausimas, kas nutiks po tokio susijungimo, lieka neatsakytas.

ISDN

   ISDN (Integrated Services Digital Network - integruotųjų paslaugų skaitmeninis tinklas) nėra tiek teigiamas pasirinkimas ateičiai kaip IP, bet tarpinėje pastarosios technologijos vystymosi fazėje tai yra svarbi pajamas nešanti technika. Jį naudoja milžiniškas žmonių - verslininkų ir individualių vartotojų - skaičius, todėl ISDN dabar yra ryškus rinkos lyderis. Bet beveik kiekvienu atveju ISDN naudojamas neteisingai.

   ISDN buvo kuriamas balso perdavimui, bet dabar yra pritaikytas ir vaizdo bei duomenų ryšiui, nors tai atliekama gana pusėtinai. Perdavimo sistema visuomet naudojama neefektyviai, nes tinklo resursų paskirstymas yra labai nelankstus. Kai kas mano, kad vartotojai, naudojantys ISDN duomenų, balso ir vaizdo ryšiui, turėtų įsidiegti ATM. To nėra, nes vartotojas priešinasi radikaliems pokyčiams, todėl lėtos evoliucijos teikiamas patogumas vis dar leidžia ISSN rinkai klestėti.

   ISDN yra populiarus ir namuose, ir darbe. Kaip balso perdavimo technologija ISDN yra labai įvairiapusiška, todėl gali patenkinti pačias įvairiausias vartotojų grupes. ISDN signalus galima perduoti virš bet kurių kitų, net ir ASTM, todėl teikiamų paslaugų kokybė niekuomet nekinta. Bet kuriai verslo aplinkai tatai yra esminė sąlyga, todėl šis privalumas nusveria tą faktą, kad ISDN srautai yra lėti.

   Atsirandančiam daugelio paslaugų pasauliui ISDN nėra pati geriausia technologija. Ji šiandien egzistuoja ir patikimai veikia, bet jos negalima plėsti, todėl galų gale neišsilaikys. ISDN yra labai funkcionalus, patikimas ir labai stabilus, bet vis tiek yra praeities technologija. Ne veltui firma Analysis prognozuoja, jog apie 2005 m. DSL aplenks ISDN mažų ir vidutinių įmonių plačiausiai naudojamų kreipties technologijų lenktynėse (žr. 2 pav.).

   Sudėtinga vertinti technologiją, turinčią nedaug trūkumų. Svarbiausias ISDN trūkumas yra pats technologijos apibrėžimas, todėl jos negalima tobulinti. Atvirkščiai, vienas iš papildomų galimybių suteikimo ISDN sprendimo būdų suvedamas į tai, jog bandoma pašalinti dalį per didelio, vartotojams nereikalingo patikimumo. Daugelis vartotojų nereikalauja tokio aukšto kokybės lygio, kokį gali suteikti ISDN. Turint tai galvoje, aiškėja, kad tinkamiausias kaštų sumažinimo būdas yra duoti žmonėms tai, ko jiems reikia, o ne teikti optimalias paslaugas, kaip yra su ISDN.

"Frame relay"

   "Frame relay" yra vidutinės spartos komutuojamųjų paketų paslauga, naudojama tarpmiestiniuose ar tarptautiniuose tolimojo nuotolio tinkluose. Ši paslauga bendru atveju yra pernelyg brangi kasdieniniam naudojimui namuose, todėl jos nišą sudaro korporacijų bei kitų įmonių duomenų perdavimo tinklai. Tai veikiau yra ryšių sistema nei telekomunikacinė paslauga, todėl jai realios vietos vartotojų pasaulyje nėra.

   Kada IP tarp susijungiančių tarpusavyje technologijų pasidarys lyderiu, "Frame relay" per kitus penkerius septynerius metus visiškai sunyks. "Frame relay" geriausiai tinka duomenų perdavimui, bet jos negalima naudoti asmeniniame kompiuteryje, o šios technologijos teikiamos paslaugos nėra tiek lanksčios, kaip, pavyzdžiui, ATM. Bet "Frame relay" yra pakankamai gerai prognozuojama technologija ir gerai tinka tiems duomenų perdavimo tinklų operatoriams, kurie supranta jos galimybes.

   "Frame relay" taip pat galima praplėsti, leidžiant vidutinio dydžio įmonių tinkluose perduoti balsą ir vaizdus, bet didelių srautų perdavimui ji netinka. Tačiau dabar, kai vis daugiau ir daugiau žmonių visame pasaulyje darosi priklausomi nuo IP, "Frame relay", panašiai kaip ir ISDN, gali būti tam tikra atsarginė sistema, praplečianti tinklo galimybes. Šiam tikslui ji yra ideali, nes jums teks mokėti tik už tai, ką jūs suvartosite.

ATM

   ATM (Asynchronous Transfer Mode - asinchroniška perdavimo moda) yra gerai pritaikyta balso, duomenų ir vaizdo perdavimui vienu metu. Kai IP ne visuomet pavyksta patenkinti didžiulius lūkesčius, ATM yra naudojama kaip jo papildymas. ATM ne tik išsprendžia visas problemas, ties kuriomis suklumpa IP, bet gali būti naudojama ir kaip pagrindinė bei vienintelė technologija. Vartotojų kreipties rinkoje ATM nėra labai svarbi, bet dažnai IP ar balso ryšio vartotojai netgi nežino, kad jiems skirtą ryšį užtikrina būtent ATM tinklas.

   Operatoriai linkę ne ištisai keisti savo sistemas, bet jas papildyti, šitaip išvengdami didesnių pavojų savo pagrindinei aparatūrinei bazei. Esanti įranga išmontuojama gana retai, vietoj to ji yra paliekama pagrindinėms paslaugoms aprūpinti, o naujos technologijos yra pasitelkiamos tuomet, kai reikia paslaugas tobulinti ar sumažinti jų kaštus. Todėl ATM privalo būti nesunkiai suderinama su kitomis technologijomis. Jeigu vieną gražią dieną išnirtų koks nors naujas revoliucinis sprendimas ir visi operatoriai ir visos kompanijos imtų ir nutartų pakeisti ištisas sistemas, ATM ir tuomet išliktų. Taip yra dėl to, jog ATM operatorių ir verslo aplinkoje, kuri susilies su IP ir ateityje bus vyraujanti, yra visuotinai paplitusi. Nors šiuo metu ATM poreikis nėra toks didelis kaip IP, kurį skatina staigus Interneto augimas, bet būtent ši technologija padeda operatoriams atlaikyti netikėtai išaugusių srautų slėgį - būtent todėl ATM augs ir ateityje.

   Visi tie, kurie ateityje kurs naują tinklą, beveik garantuotai naudos tam ATM ar IP, todėl per artimiausius penkerius metus turėtume matyti ženklų augimą. ATM išloš su sąlyga, jei bus lengvai integruojama ir suderinama su kitų koncepcijų technologija. Operatorių pasaulyje, ieškančiame sprendimų, kurie kitą dieną po įdiegimo nepasirodys esą technologinėmis atgyvenomis, laimės tos ATM platformos, kurias bus galima atsiradus poreikiui plėsti, ir kurios bus suderinamos su įvairiausiomis sąsajomis (SSC7, Q.SIG, MPLS ir MPEG).

xDSL

   DSL (Digital Subscriber Line - skaitmeninė abonentinė linija) yra patikima, efektyvi, aukštos kokybės perdavimo sistema, kuri dėl finansinių priežasčių anksčiau tebuvo prieinama tik verslui. Dabar xDSL persikelia ir į vartotojų rinką. xDSL ypač tinka individualiam vartotojui, nes tipiškus nuotolius nuo namų iki vietinės telefono stoties ši technologija sugeba aptarnauti puikiai.

   Numatoma, jog ši technologija gyvuos apie 20 metų, todėl ji ir toliau stiprės ir, laikui bėgant, visiškai pakeis buitines pramogas, namų komerciją bei kiekvieno žmogaus gyvenimą.

   Apie daugumą naujų taikymų dar netgi nėra pradėta ir svajoti, bet galima būti tikriems, jog xDSL atėjimas reikš ne tik technologijų, bet ir taikymų susiliejimą. Dirbtinės ribos tarp televizijos, radijo ir Interneto išnyks. Didelių pokyčių sulauksime ir kokybėje, ir pasirinkime, ir tame, kaip patys galėsime veikti mus pasiekiantį turinį. Šiuo metu viso to dar nėra, o tai pristabdo xDSL plėtrą. Kai tik situacija pasikeis, o kino studijos, supermarketai ir turizmo kompanijos pradės orientuotis į xDSL abonentus, sulauksime šios technologijos bumo.

   DSL galimybės toli lenkia bet kurios kitos rinkoje egzistuojančios technologijos galimybes, o susiliejus su IP ir ATM, jos ateitis bus garantuota. Privalumai kalba patys už save, bet kol kas problema lieka nemaža įrangos kaina. Vartotojas dar nėra pasirengęs keisti visas dabar naudojamas sistemas (TV, vaizdo grotuvus, palydovinę TV ir asmeninius kompiuterius), kol kaina dar nepakankamai nukritusi ir tikro poreikio nėra atsiradę.

Išvados

   Įvairių technologijų susiliejimas sukels revoliuciją tinklų magistralėse ir tarp individualių vartotojų. Tinklo vystymąsi stimuliuos atsirandantis naujas turinys ir mažėjanti paslaugų kaina - pradinėje stadijoje jo varomoji jėga bus ne verslo abonentai, bet individualūs vartotojai. Pastarųjų poreikiai greitai bus visiškai patenkinti, po to panašių technologijų prireiks ir verslo abonentams. Ateities tinklai remsis skaidulinėmis linijomis, jų magistralėse bus naudojama ATM, o vietiniuose prievaduose - xDSL; visur bus remiamasi IP.