DWDM tinklų įrangos pardavimui augant, rinkoje atsiranda vis daugiau ir daugiau tokios įrangos gamintojų. Tikimasi, kad per artimiausius ketverius metus šio rinkos sektoriaus vidutinis metinis prieaugis sudarys po 35 proc., o 2005 m. visas pardavimas sieks 40 mlrd. dolerių.

   Tankaus bangos ilgio sutankinimo sistemų (DWDM - Dense Wavelength Division Multiplexing) rinka pastaraisiais metais augo sparčiai. Vos per trejetą metų rinka paketurgubėjo - nuo mažiau nei 1,7 mlrd. dolerių 1997 m. iki maždaug 10 mlrd. dolerių 2000 m. Vystantis šių sistemų rinkai atsiranda vis daugiau jų tiekėjų, todėl bangos ilgių manipuliavimo galimybės auga eksponentiškai, o kiekvienai tinklo daliai sukuriami vis nauji gaminiai.

   Netgi lyginant 1999 m. pradžią su 2000 metais, kontrastas yra labai ryškus. 1999 m. gegužę atliktoje KMI Corporation studijoje buvo pranešta, kad egzistuoja apie 15 kompanijų, siūlančių DWDM skirtą įrangą. 2000 m. rugsėjo mėnesį šis sąrašas jau buvo išaugęs iki 25 - tas skaičius būtų buvęs dar didesnis, jeigu daug naujų kompanijų nebūtų iškart nupirktos kitų tiekėjų, pavyzdžiui, Qtera pirko Nortel, Chromatis - Lucent, o Qeton - Cisco Systems. Visų tų konkurentų laimei, operatorių, nutarusių įdiegti savo tinkluose DWDM, skaičius augo dar greičiau nei įrangos tiekėjų būrys (žr. lentelę). 1999 m. ataskaitoje KMI nurodė maždaug 75 operatorius iš viso pasaulio, kurie viešai pranešė pasirengę įdiegti DWDM. Lygiai po metų paskelbtų kontraktų skaičius beveik padvigubėjo ir pasiekė 140.

   Pirmaisiais DWDM gaminių pasirodymo metais vieną tiekėją nuo kito skyrė siūlomos įrangos skirtingo bangos ilgio kanalų skaičius. Gamintojai iki šiol tam dalykui skiria labai daug dėmesio, o kanalų skaičius padvigubėja maždaug per vienerius metus. 2,5 Gb/s spartos sistemoms ryšio kanalų skaičius nuo aštuonių 1997 m. pamečiui augo iki 16, 32, 40, 64, 80, 96, 128 ir 160 pernai. 2001 metais Lucent ruošiasi pademonstruoti 320 kanalų prototipą.

   Kanalų skaičių gamintojai didino keliais būdais. Pirmiausia buvo stengiamasi filtrų pagalba kuo labiau susiaurinti tarpą tarp kanalų. Nors dabartinėje rinkoje vyrauja 200 GHz tarpo filtrai, 100 GHz filtrai sparčiai skverbiasi į rinką, o greitai pasirodys ir 50 GHz tarpą nustatantys filtrai. Kaskart, perpus sumažinant filtrų užtikrinamą tarpą tarp kanalų, kanalų skaičius padvigubėja. Bet tokie siauri tarpai tarp kanalų kainuoja irgi nemažai.

   Kita koncepcija suvedama į didesnio tarpo filtrų ir persiklojimo įrenginių naudojimą, siekiant gauti mažesnius atstumus tarp kanalų. Persiklojimo įrenginius naudoja daugelis pagrindinių DWDM sistemų tiekėjų, pavyzdžiui, Arroyo Optics (iš Santa Monica, Kalifornijoje), E-Tek Dynamics (San Jose, Kalifornija), kuri liepos mėnesį susijungė su JDS Uniphase bei Wavesplitter Technologies (Kanada).

   Dar vienas kanalų skaičiaus padvigubinimo būdas yra naujų spektro ruožų įsisavinimas. Stiprintuvų gamintojai sukonstravo erbiu legiruotus skaidulinius stiprintuvus (EDFA), galinčius veikti ilgabangėje srityje (arba L-juostoje). Įprastiniai EDFA stiprintuvai veikia C-juostoje, besitęsiančioje nuo 1530 iki 1565 nm, o L-juostos stiprintuvai atveria bangos ilgius, patenkančius į 1570-1610 nm spektrinį ruožą, šitaip padvigubindami kanalų, kuriuos galima perduoti viena skaidula, skaičių. Visi svarbiausieji gamintojai sukūrė L-juostai skirtus gaminius, kurie plačiau bus pradėti diegti 2001 metais.

   Stiprintuvai yra svarbiausi naujų DWDM įrenginių, skirtų įvairaus lygio operatorių tinklams, komponentai. Pirmaisiais ketveriais DWDM diegimo metais gaminiai beveik be išimčių būdavo skiriami ilgo nuotolio perdavimui; paprastai iki 600 km ilgio atkarpoms be kartotuvų. Ramano stiprintuvų bei klaidų korekcijos schemų sukūrimas leido padidinti nuotolį, kuriuo DWDM signalus galima perduoti be jokio regeneravimo. Naujus itin didelio nuotolio ryšio gaminius pirmosios sukūrė Qtera (dabar Nortel dalis) ir Corvis; jie jau įdiegti ar diegiami dabar pagrindinių sistemų tiekėjų gaminiuose, leidžiančiuose pasiekti 3000 km ir didesnius atstumus. Kartu su naujais optiniais kryžminiais perjungikliais šie gaminiai leis sukurti naujas bendranacionalinių didelės spartos optinio ryšio magistralių konfigūracijas.

   Tačiau DWDM juda ir tinklu žemyn - link vartotojo (žr. 2 pav.). Kelerius metus DWDM sistemų gamintojai nepaliovė trimitavę apie tų sistemų privalumus, teikiamus MAN tinklams (Metropolitan, arba Medium, Area Networks - miesto, arba regiono, tinklai), bet tik pernai išgirdome apie pirmuosius DWDM pritaikymus šiuose tinkluose. Kol kas šioje rinkoje daugiausiai parduoda Nortel, Ciena ir ONI. Pradžioje pagrindiniai regioniniai taikymai sueidavo į dvitaškį ryšį tarp atskirų korporacijų filialų, o tai labai panašu į tradicinį DWDM taikymą ilgo nuotolio ryšyje. Tikrosios regioninės optinių tinklų sistemos dabar naudoja žiedo topologiją ir optinius komutatorius. Gamintojams gražbyliaujant apie regioninių optinių tinklų pranašumus, daug šio lygmens ryšio operatorių - ypač buvusios Bell regioninės kompanijos Amerikoje - tvirtindami, jog ši technologija vis dar per daug brangi, neskubėjo diegti regioninių DWDM žiedų.

   Pradžioje regioniniai DWDM taikymai turėtų būti ypač populiarūs tarp didelius duomenų srautus perduodančių, bet nedidelę optinių skaidulų infrastruktūrą teturinčių naujų regioninių operatorių. DWDM kaštams krintant ir ekonominiams svertams pradedant rimčiau veikti, ši sistema turėtų vis labiau įsitvirtinti regioniniuose tinkluose.

   DWDM taip pat pradedama diegti ir kreipties bei žinybiniuose tinkluose. Kreipties tinklų įrangos tiekėjai daugiausia dėmesio skiria produktams, leidžiantiems teikti balso ir duomenų ryšio paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms svarbiausias faktorius yra ne tiek kanalų skaičius, kiek kaina. DWDM sistemoms tenka įsisavinti platesnį perdavimo spartų ir protokolų ratą. Prieš keletą metų DWDM daugiausia naudojo OC-48 (2,5 Gb/s) ir OC-192 (10 Gb/s) interfeisus. Dabar regioniniuose ir kreipties tinkluose naudojami net ir tokie žemi, kaip OC-3 (155 Mb/s) SONET interfeisai, o verslo taikymuose netgi ruošiamasi naudoti ir gigabitinį Ethernetą.