Vienintelis naujas kompiuteris, kurį kompanijos Apple šefas Steve Jobs parodė sausio 9 d. San Franciske prasidėjusioje parodoje "Macworld Expo", buvo nešiojamasis kompiuteris "Powerbook", turintis 500 MHz takto dažnio procesorių G-4 ir darbinę atmintį iki vieno gigabaito. Bet greta to buvo parodytos ir naujos stacionarių Apple kompiuterių versijos, dabar turinčios iki 733 MHz spartos procesorius.

   "Powerbook" monitoriaus įstrižainė yra 12,5 colio, o jo masė 2,5 kg. Norint sumažinti svorį, korpusas buvo gaminamas iš titano. Viso kompiuterio storis - 2,5 cm. Pasak Steve Jobs, kitą mėnesį šis parduotuvėse pasirodysiantis gaminys bus pats galingiausias pasaulyje nešiojamasis kompiuteris.

   Naujuose stacionariuose "Powermac G-4" modeliuose naudojama visiškai nauja motininė plokštė, kurios grafinė šyna yra dvigubai spartesnė nei buvo ankstesniuose modeliuose. Sisteminės šynos taktinis dažnis nuo 100 MHz padidintas iki 133 MHz. Visuose naujuose "Powermac" dabar yra CD įrašymo įrenginys. Pats geriausias modelis, turintis 733 MHz procesorių, netgi sugeba įrašinėti DVD filmus, kuriuos vėliau galima atkurti naudojant daugumą DVD grotuvų. DVD filmų kūrimui yra turima atskira nauja programa IDVD, galinti filmą užkoduoti DVD tinkamu formatu - MPEG2. Valandos trukmės vaizdo filmo kodavimas trunka dvi valandas.

   Jei praeitais metais Apple daugiausiai investavo į skaitmeninę vaizdo techniką, tai šiemet - į skaitmeninį garsą. Dėl to į naujuosius "Powermac" ir buvo įmontuoti CD įrašymo įrenginiai. Anot Steve Jobs, dabar vyksta muzikos revoliucija, nes savų įrašų gaminimas tampa masišku užsiėmimu. Pernai vien JAV buvo parduota 320 mln. įrašomų CD plokštelių.

   Steve Jobs taip pat pristatė naują programą "Itunes", leidžiančią valdyti CDE įrašą, klausytis MP3 laikmenų ir iš Interneto atsisiunčiamos muzikos. Šią programą galima parsisiųsdinti iš Apple tinklapio nemokamai. Ji taip pat greitai verčia įprastinių CD įrašus MP3 failais. Bet tie, kurie norės klausytis "Itunes" įrašytų plokštelių, turės naudotis kuriuo nors iš naujųjų "Powermac" su CD-plokštelių įrašymo įrenginiu. Steve Jobs pažadėjo, jog per artimiausius tris mėnesius pasirodys "Itunes" variantai, leidžiantys klausytis ir kitų gamintojų įranga įrašytų plokštelių.

   Apple šefas pranešė, kada bus pristatyta pirmoji naujos operacijų sistemos "Mac OS X" versija - ji bus pradėta pardavinėti kovo 24 dieną. Šios sistemos beta versiją jau išbandė apie 100 000 vartotojų. "Mac OS X" kainuos 129 dolerius ir nuo liepos mėnesio bus instaliuojama visuose naujuose "Macuose".

   IBM mokslinio centro Ciūriche mokslininkai mano, jog XIX a. išradimas - duomenų saugojimas perfokortose - gali sugrįžti ir būti naudojamas ateities kompiuterių atmintinėse. Jų manymu, mobiliajame telefone su jų sukurta nauja itin tankia atmintine bus galima saugoti du pilnametražius kino filmus, daugiau kaip 150 val. MP3 muzikos įrašus ir visą 200 m storio popieriaus lapų krūvoje atspausdintą informaciją.

   Elektromechaninė duomenų saugykla, vadinama Milipedu, naudoja mikroskopiškus zondus, kuriais polimero plėvelėje padaromi dantukai. Dantukai atitinka informacijos bitus; juos galima lengvai ištrinti plėvelę pakaitinus. Ilgai buvo neaišku, ar šis būdas turi kokią nors perspektyvą. Dabar IBM pasitikėjimas naująja technologija gerokai padidėjo - naujausieji pasiekimai leidžia tikėtis, jog ji bus įdiegta po penkerių metų - maždaug tuomet, kai magnetinių diskų technologija pasieks savo galimybių ribą.

   Turint dabartinius magnetinius diskus, galima įrašyti apie 15 gigabitų kiekviename kvadratinio colio ploto paviršiuje. Tie duomenys nuskaitomi maždaug 200 Mb/s sparta. Optinių diskų talpa mažesnė nei magnetinių, bet jie yra pigesni. Tranzistorinės silicio mikroschemos sparčiau nuskaitomos, bet jose mažiau telpa, daugiau kainuoja, o duomenys dažniausiai prarandami išjungus maitinimą.

   Dešimtojo dešimtmečio viduryje Vettigeris ir Binnigas pabandė pasižiūrėti, ar atmintinėms nebūtų galima panaudoti skenuojančio tunelinio mikroskopo (STM). STM turi kelių nanometrų skersmens zondus, todėl mokslininkai panaudojo juos įrėždami lygius paviršius. Jie eksperimentavo su besisukančiu, kaip CD, polikarbonato disku, padengtu polimetilmetakrilatu (PMMA).

   Dabar IBM nebesuka disko, o naudoja plokščius silicio paviršius, padengtus PMMA. Zondai irgi daromi iš silicio, po 32 zondus kiekvienoje iš 32 eilučių, ir tvirtinami ant plonų juostelių. Pastarosios legiruojamos, todėl yra lanksčios ir laidžios elektrai. Elektros srovė jas įkaitina ir palenkia prie PMMA padengtos plokštelės, kurioje lieka skylutė. Polimeras žingsnis po žingsnio traukiamas pro zondų matricą ir jame eilutė po eilutės įrašoma informacija.

   Nuskaitant duomenis zondai truputį pakaitinami ir išmatuojama jų temperatūra. Jei po zondu bus PMMA nepadengtas silicio paviršius, šilumos nuostoliai bus didesni ir jis mažiau įkais. Ištrinti duomenis galima stipriau pakaitinus norimas vietas.

   Jau dabar vienu zondu pavyksta įrašyti 500 gigabaitų kvadratiniame colyje, įrašant 50 kb/s, o nuskaityti - 1 Mb/s sparta. Kai vienu metu veikia visi zondai, proporcingai jų skaičiui padidėja ir visi šie parametrai.

   Kompanijai Toshiba pavyko sukurti SET (single-electron transistor - vienelektronis tranzistorius) grandyną, atitinkantį reikalavimus, kurie keliami hibridinėms ateities mikroschemoms, kuriose SET komponentai bus derinami su normaliais elektronikos prietaisais.

   Aišku, pademonstruotieji SET grandynai gaminami mažais kiekiais ir vis dar yra bandymų fazėje, bet jie veikia normaliai ir pirmąkart tenkina svarbiausią reikalavimą - gali dirbti kambario temperatūroje. Jie atlieka nelakiosios atminties funkciją ir sunaudoja labai mažai energijos.

   Didelio laipsnio integravimo technologijos srityje pasiekta pažanga leido per porą pastarųjų metų sukurti nešiojamuosius asmeninius kompiuterius, kurie pagal savo galimybes nenusileidžia arba netgi lenkia stacionarius AK. Bet dabar ima artėti fizikinė riba. Kai grandyno elementų matmenys pasidarys mažesni nei iki šiol nelabai ištirta 100 nm riba, dabar naudojamos integrinių grandynų gamybos technologijos gali nebepasiteisinti. Didele problema taps nuotėkio srovės tranzistoriuose.

   SET išsprendžia šią problemą kvantiniame lygmenyje, tiksliai po vieną valdydamas elektronų skaičių. Maža grandyno sunaudojama energija gali ženkliai pagerinti mobiliesiems taikymams skirtų prietaisų kokybę.

   SET arba vienelektronis tranzistorius, kaip tai sako ir jo pavadinimas, veikia silicio taške, patalpindamas arba iš jo pašalindamas vieną vienintelį elektroną, keičiantį to taško elektrinį potencialą. Potencialo pokytis turi būti toks, kad būtų galima įveikti elektrono šiluminį sužadinimą, todėl taško dydis turi būti optimizuojamas kiekvienai tranzistoriaus darbo temperatūrai. Kambario temperatūrose būtinas nanometrų dydžio taškas. Toshiba pirmajai pavyko įgyvendinti tokio dydžio taškų gamybos technologiją ir pagaminti SET, veikiančius net ir kambario temperatūrose.

   Gaminant nanometrinius silicio taškus šio kristalo paviršius buvo apdorojamas šarminiais tirpalais. Išeidavo paviršiaus reljefas, primenantis nanometrų aukščio kalnus, kurių viršūnės ir buvo tie trokštami gauti taškai. Be to, pageidaujamas atminties funkcijas pavyko realizuoti patalpinant elektronus slėniuose su mažesniu elektriniu potencialu. Todėl grandynas gali saugoti informaciją ir remdamasis toje informacijoje esančiomis instrukcijomis vykdyti įvairias užduotis.

   Gamybos procesai jau visiškai suderinti su tradicine CMOSFET tranzistorių technologija: Toshibai pavyko pagaminti hibridinį grandyną, kur viename luste yra ir SET, ir MOSFET. Dabar technologija tobulinama toliau.

   Japonija planuoja paleisti orbitinę elektrinę, kuri Saulės energiją vers elektra ir siųs ją į Žemę. Naujai įkurtoji Ūkio, prekybos ir pramonės ministerija (ŪPPM) ruošiasi šios srities tyrimus pradėti dar šiemet, o pati kosminė Saulės energijos sistema numatoma paleisti 2040 m.

   Siūlomas dirbtinis Žemės palydovas turėtų sverti apie 24 000 tonų; numatoma, kad jis bus pakeltas į geostacionarią orbitą ir turės dvi saulės baterijas - kiekvieną 3 x 1 km dydžio. Elektrinė vers Saulės energiją mikrobangomis, vėliau siunčiamomis žemyn vieno kilometro skersmens antena. ŪPPM tvirtina, jog mikrobangos netrukdys Žemėje esančiai telekomunikacijų įrangai.

   ŪPPM vertinimu, šiandienos kainomis sistemos statybai teks išleisti apie 18 mlrd. dolerių. NASA panašų projektą jau padėjo į lentyną, nes didelė jo kaina amerikiečiams pasirodė nepriimtina. Pakelta į orbitą sistema generuos 1 GW dydžio galią.

   Energijos perdavimo sistema jau buvo išbandyta iš lėktuvo siunčiant mikrobangų pluoštelius į Žemę. Dabar mokslininkai stengiasi pagaminti pigesnius ir efektyvesnius Saulės elementus.

   Japonų projektas kelia nemažai abejonių specialistams. Jie sako, kad didelis galios tankis netoli antžeminių stočių gali sukelti nemažai problemų. Netgi jei mokslui ir nepavyktų rasti žalingo mikrobangų poveikio įrodymų, viešoji nuomonė vis tiek bus labai priešiška tokių stočių statybai.

   Profesoriaus Takamoto Sasaki tyrinėtojų grupė Japonijos Osakos universitete naudodama naują kristalų auginimo metodą užaugino organinį kristalą DAST (4-etanoamino-N-metilo-4-stilbazolis). Šis kristalas pasižymi efektyvesnėmis netiesinėmis optinėmis savybėmis, negu kad dabar naudojami neorganiniai kristalai, - jo optinis netiesiškumas yra 4 kartus didesnis nei gerai žinomo KTP.

   Manoma, kad DAST bus plačiai taikomas didelio greičio optinio diapazono ryšių sistemose, juo bus galima atlikti terahercinių dažnių elektromagnetinių bangų skirtuminį maišymą, optinių kvantinių grandinių diagnostiką. Praktiniam taikymui reikia užauginti didelių matmenų kristalus, kuriuos vėliau būtų galima pjaustyti ir poliruoti. Tačiau organiniai kristalai, pralenkdami neorganinius savo netiesinėmis optinėmis savybėmis, nėra tokie patvarūs kaip šie, ir tai žymiai apsunkina jų apdorojimą. DAST kristalas, priešingai negu kiti organiniai kristalai, pasižymi išskirtine savybe - jo tvirtumas žymiai išauga, kai jį sudarančių medžiagų molekulės susiorientuoja šviesos poveikyje, ir tai teikia vilčių dėl jo praktinio panaudojimo galimybių.

   Profesoriaus T. Sasaki grupei pavyko sukurti DAST kristalo užuomazgą, kuri vėliau buvo panaudota galutiniam didelių matmenų kristalo auginimui. Tam buvo panaudota panardinta į DAST tirpalą 30o kampu paguldyta teflono plokštelė. Ant šios plokštelės mikrokristalų pavidalu spontaniškai nusėsdavo molekulių branduoliai, kurie nuslysdavo nuožulnia plokštuma į teflono plokštelėje įrėžtus griovelius, sudarydami DAST (001) paviršius vertikalioje plokštumoje (žr. pav.). Pažeminus temperatūrą prasidėdavo kristalų augimas iš šių susidariusių užuomazgų. Kristalas auga tik įbrėžimo viduje, ir tai apsaugo nuo polikristalizacijos. Kadangi kristalas auga tik vertikalioje plokštumoje DAST (001), tai jo kristališkumas būna stipriai padidėjęs. Kristalai buvo auginami naudojant 0,5 mm gylio ir tokio pat pločio griovelius. Rentgeno spindulių (001) paviršiaus analizė parodė, kad molekulių orientacijos DAST (001) paviršiuje pasiskirstymo pusplotis yra tarp 20,2 ir 57,6 kampinių sekundžių. Tai yra du kartus geriau nei tuo atveju, kai kristalai buvo auginami nenaudojant polinkio.

   Sklinda gandai, kad naujieji kišeniniai "Palm" kompiuteriai turės spalvinį displėjų. Greitai turėtų pasirodyti du nauji "Palm V" modeliai, o vienas iš jų - "Palm m505" - turės spalvinį ekraną. Anonimas netgi patalpino to kompiuterio nuotrauką naujienų tinklapyje PalmStation.com.

   Anot to paties šaltinio, naujuosiuose "Palm" kompiuteriuose taip pat bus vieta atminties kortoms ir kelioms papildomų terminalų kortoms. Tikimasi šitaip įgyti ženklių pranašumų prieš pagrindinį "Palm" konkurentą - "Handspring Visor". "Visor" kišeninius kompiuterius jau dabar galima prijungti prie terminalų, kurių komplektacijoje yra paprastos MP3 grotuvams ar skaitmeninėms kameroms skirtos atminties kortos, naudojant "Swpringboard" kortą.

   Kita "Palm" naujuosius modelius liečianti naujiena yra ta, jog jie turės spartesnį 33 MHz procesorių. Su tokiais spartesniais procesoriais jau yra kompanijos Handspring naujausi modeliai "Visor Platinum" bei "Visor Prism". Nauja bus ir tai, jog naujuosiuose "Palm" modeliuose išvysime naują "Palm OS" operacijų sistemos versiją - "version 4.0".

   Pradžioje išvysime du naujųjų "Palm" kišeninių kompiuterių modelius: "Palm m500" su nespalvotu ekranu ir "Palm m505", turintį spalvinį displėjų. Abiejuose modeliuose bus 8 MB dydžio atmintis. Nespalvoti modeliai kainuos kiek pigiau, bus truputį mažesni ir lengvesni. Modelis su nespalvotu ekranu kainuos apie 1100 dolerių, o spalviniai - 1500 dolerių.

   Mažiausias pasaulyje autonomiškas robotas, lengvai telpąs ant vieno lito monetos, gali keliauti ir nelygiais paviršiais, nešdamas su savimi sensorius, kameras bei radijo siųstuvus. Jo sukūrėjai iš nacionalinės Sandijos laboratorijos JAV tikisi, jog jis sugebės užsiropšti siaurais vamzdžiais ar įlysti pro mažus plyšius. Vieną dieną jis galės vykdyti užduotis, kurias iki šiol skirdavo tik jo artimesniesiems giminaičiams: ieškos minų, cheminių ginklų ir užverstų žemės drebėjimo metu griuvėsiuose žmonių.

   Edas Helleris, mokslininkų iš Albuquerque grupės narys sako, kad taip turėtų atrodyti ateities robotai. Panaudodami naujovišką elektronikos komponentų "supakavimą", naują pavaros koncepciją ir naujas roboto korpuso medžiagas amerikiečių inžinieriai sugebėjo pagaminti nykštuką, užimantį vos 4 kubinius centimetrus ir sveriantį tik 28 gramus.

   Vietoj ratų minirobotas juda varomas vikšrų grandinėmis. Jis gali apsisukti beveik tame pačiame taške, pasiekti apie 50 cm/min greitį ir neblogai susidoroti su įvairiais kliūčių ruožais, pavyzdžiui, grubiu kilimu. Trys maži elementai aprūpina energija abu roboto variklius, be to, robotas turi temperatūros jutiklį ir aštuonių kilobaitų atmintinę.

   Artimiausiais metais mokslininkai norėtų papildyti roboto arsenalą mikrofonu, miniatiūriška kamera bei cheminiais sensoriais. Jeigu pavyktų įtaisyti dar ir siųstuvo elektroniką (radijo diapazoną ar infraraudonąją spinduliuotę), mažylis galėtų perduoti duomenis ir išoriniams kompiuteriams. Tuomet į vabzdžių spiečių panašūs daugelio robotų būriai galėtų jungtis ir tarpusavyje, ir kartu vykdyti įvairias užduotis.

   Pasak Hellerio, didžiausia iki šiol kliūtis yra per dideli energijos šaltiniai. Baterijos turėtų sverti mažiau, o tarnauti - ilgiau.

   Pagal apyvartą didžiausia pasaulyje puslaidininkių pramonės įmonė Intel toli lenkia savo artimiausius konkurentus. Už tai Intel labiausiai turi būti dėkinga jos mikroprocesorius gaminantiems padaliniams, kuriems priklauso 13 proc. rinkos. Pagal prabėgusių metų finansinę ataskaitą, MPU veikla davė Intel 13 mlrd. dolerių - nemažą bendros 29,7 mlrd. dolerių dydžio apyvartos dalį. Bet kai išgirsti, kad kitoje veikloje Intel patyrė 2,6 mlrd. dolerių nuostolių, supranti, jog ne viskas, prie ko šis milžinas prisiliečia, tampa auksu. Kompanijos atskaitomybėje "kita veikla" yra vadinama prietaisų, skirtų bevieliam ryšiui, tinklams ir kitoms telekomunikacijoms, gamyba. Trečiąjį ketvirtį "kitos veiklos" nuostoliai buvo 625 mln., o ketvirtąjį - 741 mln. dolerių.

   Hyundai mano, kad šiemet ir 2002 metais labai trūks DRAM atmintinių. Hyundai priklauso apie 20 proc. DRAM rinkos, kuri sudaro iki 23 mlrd. dolerių - apie 10 proc. visos puslaidininkinių prietaisų rinkos. Pastarosios apyvarta 2000 m. sudarė 222 mlrd. dolerių.

   Amerikiečių atmintinių gamintoja Micron Technology per metus savo apyvartą padidino 97 procentais - iki 7,3 mlrd. dolerių. Kompanijos pelnas buvo net 1,5 mlrd. dolerių.

   Fairchild, nusipirkusi galingus puslaidininkinius prietaisus gaminančią firmą Intersils, ko gero, taps antra pagal dydį MOSFET tranzistorių gamintoja pasaulyje po International Rectifier.

   Nuo Siemens atskilusi pasyviųjų komponentų tiekėja Epcos šioje srityje tapo didžiausia Europoje. Svarbiausias Epcos klientas, kuriam tenka net 16 proc. užsakymų, yra Nokia. Daugiausia pelno Epcos gauna parduodama SAW filtrus, bet šioje srityje su ja ėmė stipriai konkuruoti Samsung.

   Samsung sukūrė plazminį displėjų, kurio įstrižainė - 63 coliai, vaizdo elementų yra 1366 x 768. Ekrano ryškis yra 450 cd/m², spalvinė skyra - 16 milijonų spalvų, o stebėjimo kampas viršija 160^o.

   Sakant "mažytis" apie šio termometro dydį, žodis "dar" būtų labai perdedamas. Kaselio universiteto (Vokietija) sukurto termometro skersmuo yra tūkstantį kartų mažesnis negu plauko storis. Tai - pats mažiausias pasaulyje termometras.

   Naujasis nanometrinis prietaisas gali matuoti paviršiaus temperatūrą vienos tūkstantosios laipsnio dalies tikslumu. Be to, šio matavimo vietą galima nustatyti vieno nanometro - taigi, milijoninės milimetro dalies - tikslumu. Tokia didelė erdvinė skyra reikalinga tuomet, kai reikia tiksliai lokalizuoti dėl defekto mikroschemos darinyje atsiradusius temperatūros skirtumus. Mažyčiai defektai silicio luste pastebimi kaip vadinamosios "karštosios vietos". Tokios vietos aptinkamos nanotermometru.

   Termometro širdis - tai iš platinos ir anglies pagamintas adatos smaigalys, įtvirtintas lankstaus strypelio gale. Norint nustatyti temperatūrą, matuojama metalinio smaigalio varža. Ji priklauso nuo temperatūros, todėl tiksliai nustatoma, kiek yra įkaitusi atitinkama zonduojamojo paviršiaus vieta.

   NEC ir Hitachi investuoja 1,45 mlrd. dolerių į bendrą 300 mm silicio plokšteles naudojančią DRAM atmintinių gamyklą, priklausysiančią abiejų koncernų bendrai įmonei Elpida Memory. Gamykla 2002 m. pabaigoje tieks 256 MB mikroschemas.

   Tik praeitų metų balandyje įkurta Elpida pretenduoja tapti didžiausia pasaulyje DRAM gamintoja; naujoji įmonė statoma Hirosimoje, kur NEC jau turi DRAM gamyklą. NEC ir Hitachi sako, jog Elpidos apyvarta 2002 m. viršys 1,8 mlrd. dolerių, o 2003 m. - 2,7 mlrd. dolerių.

   Naujoji gamykla Hirosimoje kas mėnesį apdoros 20 000 300 mm skersmens plokštelių, kas atitinka 48 000 mažesnių 200 mm skersmens plokštelių.

   Hewlett-Packard atsisakė elektronikos komponentų gamybos, kurios dėka kadaise Davidas Packardas su Billu Hewlettu sukūrė savąją pasaulinę elektronikos imperiją. Taip atsitiko todėl, kad koncernas nutarė, jog ši veikla pasidarė nereikalingu "balastu", mažinančiu visos kompanijos vertę Wall Streeto biržoje. Taigi HP atsisakė senųjų komponentų ir matavimo įrenginių padalinių ir jų pagrindu sukūrė naują firmą Agilent Technologies.

   Agilento akcijų vertė nuo pradinės 30 dolerių akcijos vertės pakilo iki 55 dolerių už akciją. Tuo tarpu HP akcijų kaina sumažėjo nuo 70 dolerių vasarą iki 34 dolerių sausio pabaigoje.

   Infineon sako būsianti pirmoji kompanija, kuri pradės serijinę galios prietaisų iš silicio karbido gamybą. Tiesa, CREE pristatė savuosius aukštadažnius galios tranzistorius iš SiC dar pernai, bet jie vis dar yra bandymų stadijoje. Iki šiol lieka neišspręstų daug aukštadažnių galingų tranzistorių gamybos problemų, pavyzdžiui, kaip pasiekti darbo taško stabilumą.

   Infineon nutarė sutelkti dėmesį į mažesnio dažnio galios tranzistorius. Pirmieji jos pagaminti iš SiC diodai gali būti naudojami tipiškuose energijos tiekimo grandynuose, kur reikalingi įtampos keitikliai.

   Infineon pagaminti Schottky diodai iš SiC pasižymi mažesniais perjungimo metu atsirandančiais nuostoliais, didesniais perjungimo dažniais ir aukštesnėmis darbo įtampomis už atitinkamus diodus iš silicio.

   Silicio karbide labai išauga Schottky barjero dydis, todėl pramušimo įtampos yra 10 kartų didesnės nei silicyje. Šiluminis šios medžiagos laidumas yra toks pat, kaip vario. Tai, savo ruožtu, sąlygoja mažas nuotėkio sroves, mažą įjungtosios būsenos varžą ir didelius srovės tankius. Jeigu iš silicio pagaminti Schottky diodai gali užtverti 200 V įtampas, iš GaAs - 250 V, tai SiC diodų užtvarinę įtampą galima rinktis tarp 300 ir 3500 V.

   Infineon gamina 600 V (4 A ir 6 A) bei 300 V (10 A ir 2x10 A) įtampų silicio karbido diodus.

   Odos iš plastiko, kuri gali generuoti elektros energiją, išradėjas mano, kad ateityje ji galės maitinti nedidelius skraidančius aparatus arba nešiojamus kompiuterius. Iš tiesų, aviacijos pramonės milžino Lockheed Martin užpatentuotoji oda tėra labai ištempta plona kuro celė. Didelis jos trūkumas yra tas, kad ją reikia užpildyti greitai sprogstančiomis vandenilio dujomis.

   Energiją generuojančios odos idėja kilo Lockheed inžinieriui Laurence Williamsui, dirbusiam lengvų, distanciškai valdomų skraidyklių kūrimo projekte. Joms buvo reikalingi nebrangūs, lengvi ir ilgai veikiantys varikliai. Tradiciniai varikliai tam mažai tiko. Williamsas nusprendė galėsiąs išspręsti šią problemą suderinęs kuro celių technologiją ir šiuolaikinius lanksčius polimerus - pagamindamas iš jų orlaivio apvalkalą, kuris, be to, dar ir generuotų varikliams reikalingą elektros srovę. Baliono viduje esantis vandenilis reaguotų su išorėje jį supančiu oro deguonimi ir gamintų elektrą.

   Šiandien kuro celės yra sunkūs blokai, galintys būti net automobilio variklio dydžio. Williamsas sugalvojo gaminti kuro celę pačiame apvalkale, taigi vandenilis ne tik būtų variklių kuras, bet ir sudarytų orlaiviui reikalingą keliamąją jėgą.

   Membraną sudaro rūgštinio polimero, tarnaujančio elektrolitu, sluoksnis. Polimeras skiria vidaus vandenilį nuo išorės deguonies, bet vandenilio jonams yra pralaidus. Ploni platinos sluoksniai veikia kaip reakcijos katalizatorius, o ploni metaliniai tinkleliai, dengiantys abu paviršius - yra elektrodai.

   Vandenilio atomai praranda savo elektrodus membranos viduje, prie anodo. Atsiradę vandenilio jonai (protonai) keliauja per polimero sluoksnį. Kai jie pasiekia išorėje esantį katodą, protonai reaguoja su deguonimi ir sudaro vandens garus. Išsiskyrusi energija verčia grandine tekėti srovę.

   4 m ilgio orlaivis su jame įrengtomis kameromis, GPS navigacijos sistema ir radijo ryšio įranga svers tik 3 kg. Jis naudos 200 W galią ir galės nuskristi apie 700 km. Jis galės kyboti virš stebimos teritorijos savaitėmis.

   Rodhde&Schwartz sukūrė naują tinklo analizatorių, skirtą dideliems mikrobangų dažniams. Modelis ZVK analizuoja iki 40 GHz dydžio dažnius. Vietinis įrenginio osciliatorius visame dažnių diapazone naudoja pagrindinį dažnį. Pažymėtinas didelis jo dinaminis diapazonas, siekiantis 110 dB, didelė matavimų sparta (700 µs kiekvienam taškui) bei jautris. Pastarasis esant 10 Hz pločio juostai siekia -110 dBm. Be S parametrų, matavimo prietaisas tinka dažnių keitiklių tikrinimui. Šiuo atveju galima tiesiogiai prisijungti ir prie prietaise esančio aukšto dažnio generatoriaus, ir prie keturių bandomųjų imtuvų.