| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2001 m. Nr. 1 turinys

· AB "Lietuvos telekomas" tinklo modernizavimas
· Automatizuota "Lietuvos telekomo telefono tinklo kokybės rodiklių registravimo sistema
· MPLS apšyla ATM teritorijoje
· Komutavimo principai ir įranga
· Žinutės

Internetas
· Garso kodavimas – AAC
· Renkantis pačią tinkamiausią platformą
· Tinklo procesoriai pranašauja Interneto revoliuciją
· Investicijos Internete
· Internetas už mažiau nei penkis dolerius
· Žinutės

Optinis ryšys
· Šviesos triumfas
· Derinamųjų šviesolaidinių Breggo filtrų kūrimas
· DWDM skverbiasi į visus tinklus: nuo prievadų iki itin didelio nuotolio
· Žinutės

Mobilusis ryšys
· Tik ne mano kieme!
· Mobiliesiems reikia dar gudresnių kortelių
· Trečiosios kartos mobiliųjų ryšių radijo imtuvai
· Žinutės

Karinės technologijos
· Mokslas nacionalinio saugumo tarnyboje

Elektronika
· Asmeninių kompiuterių era pasibaigė
· Karalius vienai dienai
· 2000 metų puslaidinikių pramonės madų šou
· Žinutės

Mobiliesiems reikia dar gudresnių kortelių

   Ateities mobiliojo telefono sistemose SIM kortelėms teks susidoroti su vis daugiau užduočių. Tai kels didesnius reikalavimus šių kortelių procesorių galiai ir atminties dydžiui. Kompanija STMicroelectronics jau turi ir 2,5G, ir 3G sistemų sprendimus.

   Gudriųjų kortelių (smart card) rinka yra viena iš tų elektronikos sričių, kuri artimiausiais metais turėtų augti intensyviausiai. Taip bus todėl, kad gudriosios kortelės bus vis plačiau naudojamos banko kortelėse, asmens dokumentuose, įėjimo kontrolei, televizorių prieduose bei elektroninėje prekyboje. Bet daugiausiai tikimasi iš įvairesnių SIM tipo kortelių taikymų mobiliuosiuose telefonuose.

   Europa anksti įsijungė į gudriųjų kortelių veiklą būtent dėl to, kad čia buvo skiriamas didelis dėmesys SIM kortelėms. JAV įsijungs tik 2001 metais, ir visų pirma per įėjimo kontrolę ir elektroninę komerciją. 3G mobilieji telefonai sudarys sąlygas sparčiam Japonijos rinkos augimui. Be to, Kinijos ir Indijos rinkų vystymasis gali apversti aukštyn kojom visas SIM ir ID korteles liečiančias prognozes.

   Yra vertinama, kad 2002 m. rinkos apyvarta viršys 1 mlrd. lustų, o dar po poros metų šią apyvartą sudarys 2 mlrd. lustų kasmet. Perskaičiavus tai pinigais, 2002 m. apyvarta bus 2 mlrd. dolerių, o 2004 m. - apie 3 mlrd. dolerių. Beveik pusė tos apyvartos teks mobiliajai telefonijai, o apie ketvirtį - taikymams bankininkystėje.

   Šiandien SIM kortelės naudojamos tik GSM sistemos telefonuose, bet ateityje panašios kortelės bus naudojamos visose skaitmeninėse sistemose. Iki šiol SIM tebuvo vien atminties kortelė, turinti 16 kilobaitų talpą, arba papildomai turėdavo labai elementarius 8 bitų procesorius.

Internetas kelia reikalavimus

   Artėjant mobiliojo ryšio standartų GPRS ir EDGE įdiegimo dienai ženkliai didėja ir SIM kortelėms keliami reikalavimai. Dabar abonentai ne tik galės jungtis su Internetu, bet jiems bus teikiama dar ir daug kitų naujų paslaugų. Tai reiškia, kad reikalavimai atminties talpai ženkliai išaugs, o tokioms funkcijoms kaip kodavimui prireiks galingesnių procesorių. Ir, savaime aišku, išliks poreikis sunaudoti mažai energijos.

1 pav. UMTS SIM kortelės programinės įrangos architektūroje rasime "Java Virtual Machine". Ankstesnėse versijose jos funkcijas atlikdavo aparatūrinė įranga.

   Kai vėliau bus žengtas žingsnis link UMTS standarto, tie reikalavimai dar padidės. Dabar teks pasitelkti visiškai naują architektūrą ir žymiai daugiau nelakiosios atminties ROM ir RAM įrenginių. Atmintį reikės konfigūruoti, kad į ją būtų galima kreiptis taip, kaip to reikės atitinkamos rūšies duomenims. Jei tai bus įprastiniai duomenys, kreiptis galės būti tradicinė, bet slapti duomenys turės būti pasiekiami tik praėjus atitinkamas autentifikavimo procedūras.

   Kalbant apie operacijų sistemą, svarbiausia naujiena, lyginant su ankstesnėmis kortelių kartomis, bus "Virtual Java Machine" atsiradimas. Sisteminių taikymų sluoksnyje, be to, pasirodys SIM API, "JavaCard API" bei "Loader OP".

   Vienas iš daugiausiai investuojančių į SIM gudriųjų kortelių ir lustų kūrimą gamintojų yra STMicroelectronics. GPRS ir EDGE rinkoms ST jau siūlo savąją lustų šeimą ST19X. Ją sudaro modernų 8 bitų procesorių turintis lustas, maitinamas 3 V įtampa, 34 kilobaitų EEPROM, iki 96 kilobaitų dydžio ROM ir iki 4 kilobaitų dydžio RAM. Duomenų kodavimui naudojamas DES algoritmas, o viena iš lustų versija netgi turi asimetriško kodavimo galimybę.

Plačiajuostis ryšys

   Viso to ateities 3G standartuose nepakaks. UMTS leis mobiliojo telefono abonentui jungtis 2 Mb/s kanalu, o tai užtikrins ir geresnę internetinę, ir tinklų kreiptį bei daug naujų daugiaterpių paslaugų, kurios bus prieinamos visame pasaulyje.

   SIM kortelės, vadinamos jau USIM, atsakys už vis daugiau UMTS vykdomų funkcijų. Pirmiausia ir svarbiausia funkcija - abonento identifikavimas ir jo autentiškumo patvirtinimas. Be to, telefonas bus pritaikytas kiekvieno abonento poreikiams ir palaikys jo pageidaujamas paslaugas. Ryšium su elektroninės prekybos plėtra USIM kortelė atliks svarbias saugos ir sertifikavimo funkcijas.

2 pav. UMTS SIM kortelės aparatūrinės įrangos architektūra. Luste rasime nemažai atminties, saugos bei kodavimo funkcijų.

   Visiems šiems taikymams STMicroelectronics sukūrė visai naują platformą MEDEA projektų bazėje. "SmartJ" pavadinta platforma buvo kuriama kartu su svarbiausiaisiais klientais, kortelių gamintojais, sistemų operatoriais bei saugos ir kodavimo reikalų žinovais.

   Ankstesnėse SIM kortelių versijose visus Java uždavinius atliko programinės įrangos. "SmartJ" architektūroje beveik visus Java kodus atlieka aparatūrinė įranga, o tik 25 proc. šio darbo tenka programinei įrangai. Viso to yra du privalumai. Galingesniam kodui pakanka mažesnės atminties talpos, o jų vykdymas yra daug spartesnis. Vienas iš ST klientų jau sukūrė net dešimt kartų spartesnį taikymą nei viską atliekant programiškai.

   Ši technologija taip pat leis tinklo operatoriams paprasčiau ir sparčiau instaliuoti naujas paslaugas ir atnaujinti senas, visą tą atliekant mobiliojo ryšio tinklais, telefonams liekant pas jų savininkus.

   "SmartJ" technologija jau įdiegta STMicroelectronics gaminių ST22 serijoje. Luste yra 33 MHz (25 MIPS) procesorius, adresuojantis tiesišką adresų rinkinį. Saugos funkcijos ir "JavaCard" yra įterptos į aparatūrinę įrangą, dėl to sumažėja apdorojimo trukmė bei sunaudojama energija. Greitos dauginimo ir poslinkio funkcijos naudojamos skaičiuojant kriptografinius algoritmus. Sunaudojamoji galia yra mažesnė nei 10 mW, o sąveikos trukmės - apie 50 ms. Lusto architektūra sluoksninė, o operacijų sistemos ir taikymų sritys yra atskirtos. Šitaip siekta padidinti sistemos saugumą. Be to, luste yra saugos protokolų ir procedūrų įkrovos funkcijų bei efektyvių šifravimo funkcijų biblioteka. Pradžioje lusto gamyboje bus naudojama 0,35 µm technologija, bet šių metų pabaigoje bus pereita prie 0,18 µm technologijos.


El. p.: info@elektronika.lt