| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2003 m. Nr. 3 turinys

· Tinklų integracija
· Ryšių signalų perdavimo elektros tinklais technologija susidūrė su problemomis
· Žinutės

Mobilusis ryšys
· Gudriosios antenos
· Žinutės
· Mobilieji telefonai ligoninėse
· Krislelių žygis
· 3G Saulė aušta rytuose
· Mikrovarikliai iš pjezokeramikos mobiliesiems telefonams
· Kitos kartos GPS

Internetas
· Sezame TV: Plačiajuosčio vaizdo duomenų tiekimo tarnyba per 9 mėnesius
· Žaidimas atsitiktinumais
· Žinutės

Optinis ryšys
· Kinijos optinio ryšio tinklo revoliucija
· Žinutės
· Šviesa valdo fotonų tuneliavimą
· Prie žydrojo Dunojaus šoka persipynę fotonai

Elektronika
· Žinutės
· Kur yra optinės fotolitografijos riba?
· Kompiuteris - prie šachmatų lentos
· Molekulinė elektronika
· Vaizdo jutikliai ir jų ateities vaizdai
· Lankstomi kompiuteriai
· XXI a. alchemija

Sauga
· Automatinė atpažinimo sistema AIS - Automatic identification system
· Asmens tapatumo nustatymas pagal rainelę - smūgis apgavikams ir teroristams
· Kuo grasina piktavalis išorinis priešas
· Elektroninis šnipinėjimas
· Efektyvią pergalę Irake nulėmė informacija
· Sienos danguje

Sienos danguje

   Apsupus miestų centrus ir kitus galimus teroristų taikinius "minkštomis sienomis", užgrobtiems lėktuvams taptų neįmanoma net priartėti prie jų. Taip tvirtina naujos avionikos sistemos, kuri padės sukurti pilotų neįveikiamas skrydžių draudimo zonas, išradėjai.

   Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktų Vašingtoną ir kitus JAV miestus saugo priešlėktuvinės gynybos baterijos. Buvo pasiūlyti ir ne tokie drastiški problemos sprendimo būdai. Kompanija Northorp Grumman, pavyzdžiui, pasiūlė keleiviniuose lėktuvuose instaliuoti elektroniką, kuri yra naudojama šios kompanijos gaminamuose bepiločiuose Global Hawk lėktuvuose. Ji suteiktų galimybę valdyti ir nuleisti užgrobtąjį lėktuvą iš žemės. Kiti specialistai teigia, kad reikėtų pasinaudoti automatinėmis nusileidimo sistemomis, kurios pačios valdytų lėktuvus.

   Edwardo Lee iš Berklio universiteto Kalifornijoje manymu, visi šie būdai turi nemažai trūkumų. Jiems reikalingas radijo ryšys tarp lėktuvo ir skrydžių valdymo centro, o tokį ryšį galima sutrukdyti arba netgi perimti. Pastaruoju atveju užgrobti lėktuvą būtų įmanoma netgi pačiam pasiliekant žemėje – pakaktų užimti skrydžių valdymo centrą.

Daugiau niekada.

   Lee ir jo kolegos siūlo alternatyvą. Reiktų taip pakeisti lėktuvo elektroninę sistemą, kad jis pats priešintųsi bet kokiam piloto bandymui įskristi į draudžiamą zoną. Jei lėktuvas skrenda kairiau skrydžių draudimo zonos, o pilotas pradėjo sukti į kairę, norėdamas į tą zoną įskristi, elektronika pasipriešins, pakeisdama kursą kiek į dešinę. Pradžioje "minkštomis sienomis" vadinama Lee sistema priešinsis gana švelniai, tačiau vėliau jos sukuriama jėga vis didės, kol, galiausiai, avionika nugalės pilotą.

   Lakūnui atrodys, lyg jis kovotų su kažkokia išorės jėga, panašia į stiprų vėją. Pasiekus tam tikrą kritinį tašką, lakūnas iš visų jėgų suks lėktuvą į kairę, bet jis tiktai kompensuos tą "išorės" jėgą, nes lėktuvas vis dar skris tiesiai.

   Sistemoje bus sava GPS koordinačių, nurodančių skrydžių draudimo zonų ribas, bazė. Jei sistema pajus, kad yra bandoma slopinti GPS signalus, iškart persijungs prie kitų orientyrų, pavyzdžiui, oro uosto radijo švyturių. Minkštos sienos bus nepriklausomos nuo skrydžių valdymo centro, todėl prie sistemos prisijungti iš išorės bus neįmanoma.

Neskraidymo zona.

   Šiuolaikiniuose lėktuvuose pakaktų vien instaliuoti papildomą programinę įrangą. Lee grupė jau sukūrė reikiamus algoritmus ir atliko pradinius jų bandymus. Dabar grupė bendradarbiauja su lėktuvų gamintoju Boeing, kuris kreipėsi į Pentagoną, prašydamas papildomo minkštų sienų programos finansavimo.

   Dar teks įtikinti lėktuvais skraidančius žmones. O tuo tarpu pilotai neslepia savo priešiškumo naujajai sistemai.


El. p.: info@elektronika.lt