Internetas pakankamai gerai leidžia žmonėms naršyti jame sukauptuose tekstuose, paveiksliukuose, filmuose ar garsuose. Bet jeigu jums teks turėti reikalą su patikimais duomenimis, galite kiek nusivilti. Dabar sukurti nauji standartai žada suteikti žmonėms galimybę ieškoti ir lyginti vienus su kitais kelių šaltinių pateikiamus duomenis.
"Mes norime supaprastinti duomenų skelbimą, kad kiti žmonės galėtų jais prasmingai naudotis", - sako Čikagoje esančio Ilinojaus universiteto Skaičiavimų laboratorijos direktorius Robertas Grossmanas. Grossmanas vadovavo grupei, sukūrusiai pirmąją duomenų erdvinio perdavimo protokolo DSTP (Data-space Transfer Protocol) versiją.
Šituo norima sudaryti žmonėms galimybę naudotis įvairiuose Interneto serveriuose sukauptais duomenimis. Įsivaizduokite, jog jūs pradėjote įtarti, kad pasaulio atšilimas kažkaip yra susijęs su saulės dėmėmis. Internete galite rasti saulės aktyvumo duomenų bazę, o kitoje duomenų bazėje - informaciją apie pasaulinį atšilimą. Dabar dažniausiai abi duomenų bazės naudos skirtingus formatus, o jūsų pageidaujami duomenys bus palaidoti jums nereikalingos medžiagos krūvoje.
Jei naudositės naujuoju protokolu, jūs galėsite parsisiųsdinti iš abiejų duomenų bazių tik reikalingus duomenis, suvienodinti abiejose duomenų grupėse esančias datas ir atidėti saulės aktyvumo priklausomybę nuo vidutinės temperatūros.
DSTP veiks tik tuomet, jei duomenys bus pateikti naujame formate, vadinamame PMML (Predictive Model Markup Language - numatytųjų modelių žymėjimo kalba). Panašiai yra daroma tuomet, kai, panaudojus HTTP (Hypertext Transfer Protocol - hipertekstų perdavimo protokolas), Internete iš vienos vietos į kitą yra perkeliami hipertekstų žymėjimo kalba HTML (Hyper Text Markup Language) parašyti dokumentai.
Naujasis standartas nurodys žmonėms, pasiryžusiems pateikti savo gautus duomenis plačiajai visuomenei, kaip reikia žymėti duomenis eilutėse ir stulpeliuose. Po to, kai duomenų bazė turės tinkamą formatą ir pažymėjimus, ja galės naudotis visi DSTP vartojantys žmonės.
Naujieji atvirieji standartai yra kuriami konsorciume, į kurį įeina keli universitetai bei daug pramonės kompanijų, tarp jų IBM, Oracle ir NCR. Visi jie tikisi, kad naujieji standartai, kaip ir HTTP su HTML, bus savanoriškai priimti daugumos kompiuterių vartotojų.
Grossmanas pripažįsta, kad DSTP gali paskatinti žmones ieškoti abejotinų koreliacijų, pavyzdžiui, tarp infarktų dažnio ir žvaigždžių padėties danguje. "Ką reikia padaryti, kad kvaili žmonės nedarytų kvailų dalykų?", - klausia jis. - Nieko. Svarbiausia yra tai, kad mūsų darbo rezultatas padės protingiems žmonėms daryti protingus dalykus".
Ta pati priežastis, kuri daro Internetą patikima, daugybę atsitiktinių pažeidimų atlaikančia sistema, gali būti panaudota protingo užpuoliko, tą sistemą nutarusio sugriauti. Anot žurnale "Nature" paskelbto matematinio modelio, Interneto mazgams atsijungiant atsitiktinai, tai nepakenks viso Voratinklio darbui netgi ir tuomet, kai iš jų nebeveiks net 18 proc. Tuo tarpu užpuolikui atakuojant pačius svarbiausius mazgus, Internetas greitai subyrės į vienas nuo kito atskirtus fragmentus ir nustos veikti.
Tinklai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: eksponentinius ir mastelio neturinčius. Eksponentiniame tinkle visi mazgai sujungti su kitais maždaug tokiu pat skaičiumi jungčių, o mastelio neturinčiuose tinkluose daugelis mazgų teturi vos po keletą jungčių, bet kai kurie mazgai jų turi labai daug. Internetas priklauso antrajai tinklų kategorijai, todėl keli jo stuburą sudarantys kompiuteriai turi labai daug jungčių.
Notre Dame universiteto iš Indianos valstijos mokslininkai sukūrė abiejų rūšių tinklų kompiuterinius modelius ir tyrė, kaip sandara veikia tinklo patikimumą. Kai atsitiktinai išjungiami eksponentinio tinklo mazgai, tinklo darbo kokybė pradeda sparčiai blogėti. Šiuo atveju visi mazgai yra vienodai svarbūs. Atsitiktinai išjunginėjant mastelio neturinčio tinklo mazgus, jų galima prarasti gana daug, tačiau tinklas vis tiek veiks. Daugelis šių mazgų nėra labai svarbūs.
Tačiau kai modeliuojant buvo šalinami daugiausia jungčių turintys mazgai, antrosios rūšies tinklas greitai subyrėdavo į fragmentus. Tokiam užpuolimui eksponentinis tinklas, neturintis akivaizdžiai silpnų taškų, buvo kur kas atsparesnis.
Aišku, apie silpnąsias tinklo vietas puikiausiai žino ne tik užpuolikai, bet ir jo gynėjai. Mastelio neturinčioje sistemoje visuomet yra žinoma, kurie mazgai yra patys svarbiausi, todėl juos stengiamasi ypač gerai apsaugoti.
