| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. Ruduo
turinys

Optinis ryšys
· Lazeriai ir netiesinė optika tampa inžinerijos dalimi
· WDM sistemų pradžiamokslis
· Žinutės

Telekomų veikla
· Bevielės abonentinės prieigos sistemų analizė ir perspektyvos Lietuvoje
· Telekomunikacijos Sidnėjaus olimpiadoje
· Naujosios linijų grandinės leis sutaupyti pinigų
· Kas naujo ADSL fronte?
· Pangea skverbiasi į Šiaurę, kad aplenktų savo konkurentus
· Žinutės
· Tinklų procesoriai tampa vis svarbesni

Sauga
· Korinio ryšio sauga: geresnė, bet skylių dar užtektinai
· Keista logika
· Atgailaujantis hakeris

Mobilusis ryšys
· Radijo sprogimas
· Trečiosios kartos mobiliojo ryšio radijo prieigų technologijos pagrindai
· Dirbtiniai Žemės palydovai ir jų ateitis
· Žinutės
· Begalinis skrydis

Internetas
· Internetinė telefonija: neregėta pažanga
· Internetinė telefonija taupo dažnių juostos plotį
· Ubagoterba.com
· Žinutės

Elektronika
· Naujieji maharadžos
· Stebukladariai iš Drezdeno
· Naujas Tektronix oscilografas
· Žinutės
· Magnetinė trauka
· Kokie bus vaizdo grotuvai?
· Puslaidininkių rinkos atspindys
· Chameleonas

· Kryptingos energijos ginklas - lazeris

Ubagoterba.com

Pastaruoju metu vadinamajai Naujajai ekonomikai sekasi nekaip. Per daug gobšūs investuotojai ir bankai per ilgai žaidė su likimu, todėl finansų maklerių pasitikėjimas šiomis kombinacijomis labai sumažėjo.

   Dvi neseniai nesėkmę patyrusias dot.com firmas finansiškai rėmė Intel. Intel parėmė ir olandų World-Onlines ir anglų lastminute.com atėjimą į akcijų biržą. Kelis mėnesius iki tol Intel viešosios nuomonės formavimo specialistai daug stengėsi kurdami šių biržos naujokų įvaizdį.

   Abiejų firmų akcijų kaina biržoje greitai nukrito žemiau pradinės vertės. Dėl to smulkiųjų investuotojų pinigai dingo, bet pirmieji rėmėjai gavo didelį pelną. World-Onlines valdybos pirmininkas daugelį savo turimų akcijų pardavė dar prieš firmą pristatant biržoje, o amerikiečių investicijų bankas GoldmanSachs, vykdęs patį pristatymą, buvo Japonijos finansų ministerijos perspėtas, kad banko pralaimėjimai, susiję su World-Onlines ir kitais pristatymais, atvedė prie to, jog rimtai svarstoma, ar jam neuždrausti būti japonų vyriausybės patarėju privatizavimo klausimais.

   Staiga vyriausybės praregėjo, kad dot.com'ų bumas baigėsi. Daugelis mūsų rimtai nepriėmė bankų, akcijų maklerių ir investuotojų siūlomų dot.com firmų įverčių. Dabar finansų sektoriaus patikimumu ėmė abejoti ir vyriausybės. Panašūs dalykai vyksta ir tarp pačių dot.com'ų įkūrėjų. Kartas nuo karto mus įtikinėjo, jog dot.com'us įsteigia jaunos šviesios galvos, kurios neturi nieko kito, tik "gerą verslo idėją", bet realybė dažnai pasirodydavo visiškai kitokia. Pavyzdžiui, lastminute.com įkūrėjai yra iškalbūs akademikai, apsigynę disertacijas Oksforde, kurie pasižymėjo plačiai išreklamuotais sugebėjimais ruošti sudėtingas finansų prezentacijas.

Siurbia rizikos kapitalą

   Rizikos kapitalas, kuris anksčiau buvo godžiai sugeriamas aukštos technologijos srityje dirbančių firmų naujokių, dabar plūsta nebe taip gausiai, nes jo savininkai ėmė įtarti, kad kapitalą dot.com firmos daugiau naudoja ne kurdamos naujas paslaugas ar gaminius, o tik gražindamos savo įvaizdį. Įvaizdžio gerinimui kai kurios dot.com firmos išleidžia po milijoną svarų sterlingų į mėnesį. Šie pinigai atkeliauja iš rizikos kapitalo kompanijos, norinčios greitai uždirbti iš ankstyvo firmos pristatymo biržoje. Rizikos kapitalo remiamų dot.com firmų steigėjų idėja yra paprasta: paimk pinigus ir dink. Aišku, yra daug gražių ir įdomių tinklo svetainių, siūlančių nuostabius dalykus, bet rizikos kapitalo remiama dot.com firma dažniausiai yra gobšus, bjaurus žvėris, prie kurio reikia artintis labai atsargiai.

   Dot.com firmos iki šiol buvo naudojamos:

  • Darant greitus pinigus.
  • Sukuriant pervertintas akcijas, už kurias vėliau buvo nuperkama tikra firma, turinti patalpas, darbuotojus, įplaukas ir pelną.
  • Panaudojant surinktąjį kapitalą naudingiems gaminiams kurti ar paslaugoms (šis trečias punktas tiko labai retoms firmoms).

Tulpių manija

   Vienintelis racionalus dot.com fenomeno paaiškinimas yra visuomet gyvas gobšumas, jau ne kartą, padedamas greitai sklindančių gandų, sukėlęs sumaištį žmonijos ekonomikoje. XVII a. keturiasdešimtaisiais metais olandai mokėjo už tulpės svogūnėlį tiek, kiek už namą, po to 1849 m. sekė Kalifornijos aukso karštligė, XIX a. antroje pusėje - geležinkelio akcijų kurso užaugimas ir nukritimas, 1970 m. Poseidon akcijų sukelta Australijos aukso karštligė ir devintojo dešimtmečio japonų "burbulų ekonomika", kai žemės kaina Japonijoje buvo tokia aukšta, kad imperatoriaus rūmų parkas kainavo tiek, kiek visa Kalifornija.

   Per visas šias masiškas beprotybes sveika nuovoka kažkur dingdavo ir žmonės mokėjo bet kokią kainą, kad tik neatsiliktų nuo kitų; gobšumas versdavo juos skolintis milžiniškus pinigus tam, kad nusipirktų sau visiškai nereikalingų daiktų - dažnai dėl to iš varžytinių būdavo išparduodamas ištisų šeimų turtas. Bet, skirtingai nuo anksčiau įvykusių beprotysčių, dot.com firmų scenarijuje galima aiškiai įžvelgti apskaičiuotą, profesionalų elementą, kada tradicinės finansų institucijos stengiasi pasinaudoti liaudies ignoracija ir patikimumu. Tas faktas, jog bankai, biržos makleriai, didžiosios kompanijos ir finansų institutai prisidėdami prie skandalingo kai kurių dot.com firmų akcijų kainos pervertinimo, labai pakenkė savo pačių patikimumui.

Atoveiksmis

   Dabar pradeda atsirasti labiau realistiškas požiūris, bet dot.com beprotystės atoveiksmis stipriai veikia visą aukštosios technologijos pramonę. Laikraščiai, analitikai ar televizijos programos dažnai pakrikštija bet kurią dot.com firmą technologine, nors kartais ten tėra kalbama apie kulinarinį receptą. Tai reiškia, kad stiprus dot.com firmų akcijų kurso kritimas gali daryti įtaką visam aukštų technologijų pramonės sektoriui.

   Pavyzdžiui, šiemet didelė NASDAQ indekso kritimo dalis, nuo 5000 kovo mėnesį iki 3400 gegužės mėnesį, gali būti tiesiogiai paaiškinama perdėtomis viltimis, atsiradusiomis dėl dot.com firmų ir vėliau žlugusiomis mažėjant jų akcijų kainai, o kartais ir po tikrų skandalų.

   Būtų labai neteisinga, jeigu dėl bendrojo nusivylimo vadinamosiomis dot.com firmomis nukentėtų ir tikrųjų aukštosios technologijos įmonių akcijos, nes daugelis dot.com firmų išvis neturi nieko bendro su aukšto lygio technologija. Pavyzdžiui, britų lastminute.com iš esmės tėra kelionių biuras, siūlantis tam tikrą galimybę nusipirkti tam tikras prekes ir paslaugas. Internetu besiremianti veikla, tokia kaip darbo pasidalijimas arba internetiniai operatoriai, yra tik tiek aukštos technologijos, kiek ji naudoja šiuolaikines ryšių technikos priemones.

   Niekas juk nesako, kad IKEA yra transporto kompanija vien dėl to, kad ji pristato savo parduotuvėms prekes sunkvežimiais, arba, kad kokia nors laivininkystės įmonė yra aukštos technologijos, nes jos laivai navigacijai vartoja radarus. Tikros aukštosios technologijos įmonės yra tos, kurios kuria, gamina ir parduoda aukšto lygio technologijos reikalaujančius gaminius: puslaidininkių kompanijos, kompiuterių gamintojai, tinklų įrangos gamintojai, programinės įrangos kūrėjai ir tie, kurie gamina spausdintuvus, mobiliuosius telefonus, skenerius, vaizdo kameras, gudrias raketas, radarų įrangą ir panašiai. Tikrosios aukštųjų technologijų kompanijos stengiasi išlaikyti savo karalystes.

   Kaip tvirtina Intel valdybos pirmininkas Andy Grove, net 95 proc. iš tos Interneto infrastruktūros, kurios prireiks šio dešimtmečio pabaigoje, dar nėra instaliuota. Todėl tų, kurie gamina plačiajuosčio ryšio komutatorius, sparčių optinių tinklų įrangą, pavyzdžiui, DWDM (Dense Wavelength Division Multiplexers - aukšto lygio bangos ilgių sutankinimo įranga) arba daro prie tinklo jungiamus terminalus ar aparatus, laukia šviesi ateitis.

   Bet šitos tikrosios aukštosios technologijos kompanijos visai nepageidauja, kad jų akcijos nuvertėtų vien dėl asociacijos su komerciškai nepatikrintomis dot.com firmomis, neturinčiomis nieko kito, kaip abejotinos vertės internetines paslaugas. Tai yra tuo svarbiau žinant, kaip vertinamos kai kurios tikrosios aukštosios technologijos kompanijos.

   Neseniai pristačius biržoje Infineon Technologies (anksčiau buvusią Siemens puslaidininkių padaliniu), ji buvo įvertinta 50 mlrd. dolerių ir tapo aštuoniolikta pagal dydį Vokietijos kompanija. Philips Semiconductors biržos analitikai įvertino 25 mlrd. dolerių, o visą Philips koncerną - vos 36 mlrd. dolerių. STMicroelectronics taip pat vertinama akcijų biržoje 30 mlrd. dolerių. "Virtuali" Didžiosios Britanijos mikroschemų kompanija ARM Holdings, teturinti palyginti nedidelę 100 mln. dolerių metinę apyvartą, akcijų biržoje buvo įvertinta net 12 mlrd. dolerių.

   Gerai šios technologinės kompanijos vertinamos biržoje dėl to, kad inžinieriams dabar atsiranda fantastiškos praturtėjimo galimybės. Europos technikos specialistai atranda tai, kaip JAV technikai gyvena jau 30 metų; jie gali patys sukaupti reikalingą kapitalą, įkurti savo kompanijas ir šitaip susikurti realius asmeninius turtus. Inžinieriams daugiau nebereikia derintis prie juos valdančių ekonomistų ar revizorių.

   Bet kai tikri inžinieriai eina pasitikti savojo aukso amžiaus, apie kurį jų pirmtakai negalėjo nė svajoti, kyla grėsmė, kad jų įmonės bus nuvertintos ir pažemintos dėl dot.com bendruomenės kaltės. Tikrosios aukštųjų technologijų firmos turi surasti būdą, kaip atsiskirti nuo dot.com pasaulėlio, o investuotojai privalo už dot.com fasado visada ieškoti realaus verslo modelio. Internetas galėtų būti naudingas įrankis ieškant informacijos, bet jis vargu ar taps "Naujosios ekonomikos" pagrindu.


El. p.: info@elektronika.lt