Bevielės abonentinės prieigos sistemos atsirado kaip alternatyva laidinei abonentinei prieigai. Šių sistemų atsiradimo ir sparčios plėtros motyvai yra keli: greitas ir nesudėtingas įrengimas, efektyvus pavienių abonentų telefonizavimas, parankumas naujam operatoriui ir kt.

   Pasaulinėje telekomunikacijų rinkoje yra keletas šių sistemų plėtros tendencijų ir sprendimų. Panagrinėsime gamintojų ir standartizavimo organizacijų darbus šioje srityje. Telekomunikacijų įrangą gaminančios kompanijos pasirinko keletą skirtingų būdų šiai prieigos sistemų nišai užpildyti. Vienos jų pritaikė esamas sistemas ir standartus, kitos sukūrė naujus technologinius sprendimus. Siūlome keletą sąlyginių dalių, į kurias galima suskirstyti esamas bevielės abonentinės prieigos sistemas:

1. Daugiašakės plačiajuostės sistemos;
2. Pagal bevielių telefonų standartą (DECT, PHS) sukurtos sistemos;
3. Korinio ryšio pagrindu (NMT, AMPS, GSM, TDMA) sukurtos sistemos;
4. Specialiai bevielei abonentinei prieigai sukurtos sistemos;
5. Pagal IEEE 802.11 standartą sukurtos sistemos.

   Bevielės abonentinės prieigos sistemos palygintos lentelėje [3, 5, 6].

1 lentelė Bevielės abonentinės prieigos sistemų palyginimas.

   Apibrėžkime keletą tinkamiausios sistemos pasirinkimo kriterijų. Bevielės abonentinės prieigos sistemų kriterijus suskirstysime į dvi grupes.

1. Bevielės abonentinės prieigos sistemos paslaugas nusakantys kriterijai:

• galimybė teikti visas šiuolaikinio stacionaraus vielinio telekomunikacijų tinklo paslaugas;
• kokybiškas paslaugos suteikimas (gera balso kokybė, garantuojama duomenų perdavimo sparta);
• sistemos "skaidrumas" stoties paslaugoms ir abonentinės linijos signalizacijai (CLI, DTMF ir kt.);
• efektyvus balso, duomenų ir ISDN paslaugų perdavimas (kintamas kanalo juostos plotis);
• abonentinės įrangos autentifikavimas ir informacijos saugumo užtikrinimas;
• paslaugos kokybės valdymas ir kontrolė iki abonento TA.

2. Bevielės abonentinės prieigos sistemos darbą bendrame telekomunikacijų tinkle nusakantys kriterijai:

• efektyvūs sisteminiai sprendimai didelio ir mažo gyventojų tankio vietovėms (kintamas ląstelės dydis);
• efektyvus radijo dažnių spektro išnaudojimas;
• paprastas ir efektyvus tinklo ir radijo dažnių planavimas;
• nesudėtingas ir greitas įrengimas;
• maža sanitarinė zona (maža galia);
• trukdžiams atsparus radijo traktas aukštos kokybės paslaugai išlaikyti;
• integruota priežiūros, valdymo ir administravimo sistema, sąsaja su bendru TMN tinklu;
• sąsajų su telekomunikacijų tinklu lankstumas (V5.1 ir V5.2 protokolai) ir suderinamumas su kitų gamintojų įranga;
• paprastas pokalbių apskaitos organizavimas tinkle.

   Panagrinėsime sistemas pagal keletą svarbesnių kriterijų.

Efektyvus radijo dažnių spektro panaudojimas

   Pagal ETSI norminius aktus [4] bevielės abonentinės prieigos sistemos radijo sąsaja naudojama efektyviai, kai jos talpa yra 8 balso kanalai/MHz (dupleksiniai), arba 500 kbps/MHz. Šį efektyvumo koeficientą galima apskaičiuoti taip:

čia K - radijo sąsajos panaudojimo koeficientas,

- sistemos naudojamų darbinių dažnių juostos plotis, n - maksimalus tuo pat metu veikiančių dupleksinių balso kanalų skaičius per radijo sąsają.

Sąsaja su telekomunikacijų tinklu (V5 protokolas)

   Visai neseniai abonentinės prieigos įrangos ir komutacijos mazgo skaitmeninės sąsajos nebuvo standartizuojamos. Prijungimui buvo naudojami skaitmeniniai 2,048 Mb/s srautai su paties gamintojo sukurtu signalizacijos protokolu. Aiškus tokio protokolo trūkumas buvo nesuderinamumas su kitų gamintojų analogiškais protokolais, ir tai gerokai varžė operatoriaus pasirinkimo teisę kuriant arba plečiant savo tinklą. Šias problemas dar 1995 m. pašalino ITU-T organizacijos patvirtintos universalių V5.1 ir V5.2 protokolų rekomendacijos. Pagal V5.1 sąsajos protokolą naudojamas statistinis multipleksavimas (be apkrovos koncentracijos) ir per vieną 2,048 Mb/s srautą leidžia prijungti 28-30 analoginių abonentų arba 14-15 ISDN abonentų. V5.2 sąsajos protokolas su koncentruota apkrova per vieną 2,048 Mb/s srautą leidžia prijungti iki 120 (koncentracija 4:1) arba 480 (8:1) analoginių abonentų ir naudoja dinaminį multipleksavimą.

   V5 protokolas užtikrina skirtingų gamintojų telekomunikacijų tinklo prieigos ir komutacijos įrangos tarpusavio darbą ir suderinamumą, o operatoriui suteikia didesnę įrangos pasirinkimo laisvę.

   Šie protokolai plačiai naudojami ir šiuolaikinėje bevielės abonentinės prieigos įrangoje (žr. lentelę). V5 protokolo integravimas bevielės prieigos technologijoje leidžia efektyviai ir lanksčiai ją panaudoti bet kuriame telekomunikacijų tinkle.

Operatyvus valdymas

   Efektyvų telekomunikacijų tinklo darbo, kokybės ir teikiamų paslaugų valdymą užtikrina operatyviojo valdymo centras, kuris šiuo metu sudaromas pagal TMN tinklo valdymo koncepciją ir yra bendras visam telekomunikacijų tinklui, apima visus jo struktūros mazgus ir elementus. Todėl labai svarbus reikalavimas šiuolaikinei bevielės abonentinės prieigos įrangai yra jos suderinamumas su TMN tinklu ir operatyviojo valdymo iš vieno centro galimybės realizavimas.

Telefonizavimo sprendimai didelio ir mažo gyventojų tankio vietovėms

   Lietuvos statistikos departamento 1998m. duomenimis [1], Lietuvos rajonuose vidutinis gyventojų tankis buvo maždaug 32,4 žm./km². Tarkime, kad ląstelė kaimo vietovėje yra apskritimo formos, kurio spindulys yra 10 km. Ląstelės plotas - 314 km². Pagal Lietuvos statistiką joje vidutiniškai gyvena 10 173 gyventojai. Pagal 1998m. kaimo gyventojų aprūpinimo telefonais statistiką [2] tik 18,2 proc., t.y. 1852 žmonės, turi telefono ryšį. Sakykime, kad telefonizavimo koeficientas yra 0,5, tai telefono linijų poreikis ląstelėje - 3235 abonentinės linijos. Operatorius planuodamas tinklą turėtų atsižvelgti į tai, kokia šių abonentų dalis bus telefonizuojama bevielės abonentinės prieigos sistema, ir pagal tai pasirinkti optimalų sprendimą.

Bevielės abonentinės prieigos sistemų perspektyvos Lietuvoje

   Šiandien bevielės fiksuotos abonentinės prieigos sistemų perspektyvas Lietuvoje sąlygoja keletas veiksnių:

1. Organizaciniai veiksniai (Telekomunikacijų įstatymo 8 straipsnis - konkurencijos telekomunikacijų srityje reguliavimas ir spektrinių resursų panaudojimo reguliavimas);
2. Lietuvos geografiniai ir demografiniai veiksniai;
3. Esamų telekomunikacinių paslaugų teikėjų infrastruktūra.

   Organizacinis veiksnys, o konkrečiai - konkurencijos reguliavimas neleidžia bevielės fiksuotos abonentinės prieigos sistemų naudoti abonentų telefonizavimui (išskyrus monopolinį operatorių), tačiau tai tik dalis šių sistemų paslaugų asortimento.

   Dėl gana lygaus reljefo ir nedidelio gyventojų tankio bei jų teritorinio pasiskirstymo geografiniu ir demografiniu [1] požiūriais Lietuva yra potenciali rinka bevielės abonentinės fiksuotos prieigos sistemoms.

   Esamos infrastruktūros - tai jau turinčių paslaugas gyventojų skaičius [2] ir esamos technologijos (kabelinis tinklas, esamos bevielės sistemos - MGW, pirmosios ir antrosios kartos mobiliosios sistemos - NMT ir GSM) daro įtaką bevielės abonentinės prieigos sistemų plitimui Lietuvoje. Šio veiksnio įtakos pavyzdys - sprendimas naudoti analoginę pirmosios kartos korinio ryšio sistemą šiuolaikinio telekomunikacijų tinklo prieigai.

Išvados

   Bevielio fiksuoto abonentinio ryšio sistemų poreikis Lietuvoje yra, tačiau kol kas tokios infrastruktūros plėtrą riboja organizaciniai veiksniai. Galima bevielės abonentinės prieigos plėtros kryptis - jų panaudojimas duomenų paslaugoms teikti ir privatiems tinklams sujungti, be to, tai optimalus įrankis naujam operatoriui.

   Kokią sistemą pasirinkti operatoriui ir kokia sistema bus užpildyta ši niša pasikeitus dabartiniam konkurencijos telekomunikacijų srityje reguliavimo įstatymui? Reikšmingiausią žodį turėtų tarti pati technologija, geriausiai atitinkanti trečiosios kartos (3G) universaliųjų bevielių telekomunikacijų standartizacijos teiginius ir šiame straipsnyje pateiktus kriterijus.

Literatūra:

1. Lietuvos statistikos departamentas. Demografijos metraštis 1998, Vilnius, 1999, 150 p.
2. Lietuvos statistikos departamentas. Transportas ir ryšiai 1998, Vilnius, 1999, 146 p.
3. M. S. Schwartz, Wireless Local Area Networks, Israel: BreezeCOM, 1999, 156 p.
4. ETSI EN 301 179 V1.2 (1998-10) Transmission and Multiplexing; Frequency Hopping Code Division Multiple Access; P to MP DRRS within the range 1GHz to 3GHz, ETSI, 1998, www.etsi.org
5. W. Strack, Bosch Access Network Training, Germany: Bosch Telecom GmbH, 1999, 254 p.
6. MultiGain Wireless. Technical Description, Israel: InnoWave, 1999, 102 p.