Kas gamina pačias sparčiausias mikroschemas asmeniniams kompiuteriams? Nedidelė firma varžosi su milžinu Intel.
Šį pavasarį mikroelektronikos pramonės milžinas Intel keletą dienų buvo praradęs pasaulio rekordą. Vieną kovo mėnesio pirmadienį jo mažasis varžovas AMD iškilmingai pateikė rinkai pirmąjį gigahercinį procesorių. Jau tos pačios savaitės trečiadienį didžiausios skubos tvarka pasirodė Intel pareiškimas: korporacija irgi tuoj pat pradės pardavinėti tokius pat, o gal dar spartesnius procesorius. Bet ir tai jau nieko nebegalėjo pakeisti: amžinosiose lenktynėse dėl AK procesoriaus rinkos lyderis Intel pralaimėjo paskutiniame etape.
Gigahercinė mikroschema yra skaičiavimo įrenginys, kuris programas "gliaudo" milijardo takto žingsnių per sekundę greičiu. Tai nėra kažkoks ypatingas šuolis į priekį; jau senokai egzistuoja mikroschemos, kurios tėra tik šiek tiek lėtesnės. Bet kompiuterininkų bendruomenė jau kurį laiką laikė gigahercinį procesorių savotišku progreso simboliu.
Beveik niekas nesitikėjo, kad toks procesorius pasirodys anksčiau nei šių metų vasarą. Netgi ir specialistai buvo nustebinti AMD iššūkio. Ši firma visada buvo laikoma beviltiškai atsilikusia antrąja rinkoje, kurioje visiškai dominuoja Intel. Porą dešimtmečių AMD maitino mikroschemos, kurios tebuvo sėkmingų Intel modelių vėlesnės kopijos. Visuomet pirma pasirodydavo originalas, o po kurio laiko rinką išvysdavo ir jo pigesnė kopija. Toks gyvenimas rinkoje nėra labai lengvas - paskutinį kartą AMD buvo pranešusi apie gautą pelną dar 1995 metais.
Bet laikui bėgant besivejančioji firma vis labiau ir labiau artėjo prie Intel. Naujojo "Athlon" tipo visą mikroschemų architektūrą AMD sukūrė pati. Šios mikroschemos turėtų padėti AMD įsiskverbti į patį patraukliausią rinkos segmentą, kuriame iki šiol vienvaldis viešpats buvo Intel.
Po pavykusio išpuolio AMD leido sau netgi pasišaipyti iš senojo varžovo: sukūrus gigahercinį procesorių būti antruoju yra tas pat, kas būti antruoju Mėnulyje. Dieną po rekordinio procesoriaus pristatymo AMD akcijų vertė išaugo daugiau kaip 50 dolerių - daugiau nei kada nors iki tol. Dar pernai svyravo 15 dolerių kursas ir atrodė, kad kompanijos laukia smukimas.
Procesorių rinkos varžybose didžiausias vaidmuo teko pradėjusiai veikti 1999 m. spalio mėnesį naujajai AMD gamyklai Drezdene. Čia bus gaminamas ir patobulintas, dar spartesnis "Athlon" variantas.
Mikroprocesorių gamyba AMD gamykloje Drezdene.
Pasimokęs iš nesėkmės Intel irgi iš anksto pranešė gaminsiąs spartesnį 1,5 GHz procesorių. Beje, atrodo, kad koncernui jau neberūpi priešpaskutinės kartos procesoriai. Net ir gigahercinės mikroschemos pradžioje bus pardavinėjamos lyg objektai kolekcininkams - ribotais skaičiais.
Anksčiau mikroschemos išvysdavo rinką tik tada, kai būdavo išspręsti visi masinės gamybos klausimai. Dabar furoras yra sukeliamas jau vos sukūrus pirmąjį prototipą arba kai šis gali veikti milžiniška sparta tik atšaldžius iki labai žemų temperatūrų.
Ši skuba yra lenktynių pasekmė. Niekas nenori pasirodyti publikai, kuri jau išmokyta žavėtis tokiais dalykais, kaip mikroschemų takto dažnis. Kompiuteriniai žurnalai įsirengė savo laboratorijas, kuriose vienas procesorius genamas kito ir chronometrais matuojami jų skaičiavimo greičiai. Atrodo, lyg visos šios technikos vienintelis tikslas ir tebūtų šios dešimtosios sekundės dalys.
Iš tiesų, tikrojo kompiuterio sparta yra apsprendžiama tik to, kaip procesorius sąveikauja su kitais komponentais. Vien megahercais ar gigahercais matuojamas takto dažnis dar nedaug ką tepasako. Bet lenktynių įkarštyje niekas negirdi tokių argumentų. Greta sparčiausiojo procesoriaus antrasis pagal spartą visuomet atrodo šiek tiek pasenęs. Parduotuvėje dabar rasime kompiuterius maždaug su 500 MHz spartos procesoriais, kurie dar neseniai atrodė velniškai greiti. Nuo šiol tai tėra tik pusė gigaherco.
