DSL sistemų įdiegimas JAV vis intensyvėja, amerikiečių šeimoms suteikdamas ilgai lauktą plačiajuostį Internetą. Bet susidūrus su šių naujų vario linijas naudojančių prievadų realybe, operatoriams ir vartotojams dar tenka daug ko mokytis. Apie tai žurnale "Telecommunications" pasakoja M. Donegan.

   Teoriškai asimetrinė skaitmeninė abonento linija (ADSL - Asymmetric Digital Subscriber Line) žada kažkur tarp 1,5 Mb/s ir 8 Mb/s spartos žemynkryptį link vartotojo keliaujantį ryšio srautą. Dar 1995 m. garsiojoje Ženevos telekomunikacijų parodoje ADSL ir jai giminingų VDSL (Very high bit rate DSL - labai didelės bitų spartos DSL) įrangos gamintojai bombardavo operatorius su pasiūlymais tiekti aparatūrą, sugebančią panaudojant esamą vietinių linijų infrastruktūrą teikti užsakomojo vaizdo paslaugas. Bet realiai operatoriai daugiau linkę remtis supaprastinta ADSL versija, kurios didžiausia sparta - 1,5 Mb/s, o populiariausias tų linijų taikymas yra Internetas.

   Mes vis dar pergyvename ankstyvąją DSL diegimo epochą. Anglijoje įsikūrusi konsultacinė firma Ovum prognozuoja, kad visame pasaulyje instaliuotų DSL linijų skaičius nuo 803 000 šiemet turėtų iki 2005 metų išaugti iki 45,1 milijono. Tuomet Šiaurės Amerikoje bus 23,9 mln. DSL abonentų, Vakarų Europoje - 10,5 mln., o Azijos-Ramiojo vandenyno regione - 8,5 mln.

   Kita firma, Pelorus Group pranašauja, kad 2004 m. DSL linijas turės apie 70 proc. JAV namų, o bendra šios šalies DSL įrangos rinka sudarys 1,2 mlrd. dolerių.

1 pav. Instaliuotų DSL linijų skaičiaus prognozė.

   Atrodo, kad ir vartotojai ima geriau suprasti ir DSL technologijos principus, ir jos ribas. Tarptautinis inžinerijos konsorciumas praneša, kad nuo 1,5 Mb/s iki 2 Mb/s dydžio sparta gali būti pasiekiama tik tada, kai ryšio nuotolis neviršija 5,5 km. Daugeliui plačiajuosčio Interneto vartotojų teko nusivilti sužinojus, kad jie gyvena per toli nuo paslaugos tiekėjo centrinės stoties ir negalės įsirengti kokybiškos ADSL linijos. Netgi tuomet, kai ir linijos ilgis, ir jos kokybė tenkina keliamus reikalavimus, paslaugos įdiegimo gali tekti laukti žymiai ilgiau nei tikėtasi.

Verslas ar gyventojai?

   Senųjų operatorių ir konkuruojančių vietinių stočių operatorių (CLEC - Competitive Local Exchage Carriers) požiūris į DSL labai skiriasi. CLEC sutelkė dėmesį į verslo abonentus, nes iš jiems siūlomų kompleksiškų paslaugų paketų galima daugiau uždirbti, o tradiciniai operatoriai daugiau yra nusiteikę į taikymą buityje, nes šioje srityje jiems labai graso kabelinės televizijos kompanijos, siūlančios plačiajuosčius modemus. Be to, telekomai turi daug klientų, naudojančių skirtines T-1 linijas. Jeigu jie pradės siūlyti verslininkams DSL technologiją, labai nukentės kompanijų T-1 biznis. DSL tarifai yra daug mažesni nei T-1.

Gyventojams taikomų ADSL paslaugos tarifų palyginimas.

   Anot vienos ataskaitos, xDSL paslauga grasina ne tik T1/E1 linijoms, bet ir ISDN bei antrosioms telefono linijoms, kurias gyventojai įsirengia specialiai Internetui arba faksimiliniam ryšiui. Ypač reali ši grėsmė yra ne JAV, o kitose šalyse, kuriose Interneto poreikis dar nėra taip išsivystęs, veikiantiems telekomams.

   Telekomai vis dėlto privalės aktyviau siūlyti DSL gyventojams, nes kitaip pastarieji įsigys kabelinius modemus. Amerikoje dabar kabeliniai modemai ryškiai pirmauja plačiajuosčio Interneto ryšio sektoriuje.

Paslaugų plėtra

   Kiekvienu atveju kol kas į kliento namus turi atkeliauti įrengsiantis daliklį technikas, o tai yra bene didžiausias DSL įdiegimo stabdys. Operatoriams tokie darbai kainuoja labai daug, todėl bedaliklinė ADSL (geriau žinoma G.lite vardu) tampa vis populiaresnė, nes šiuo atveju vartotojas gali ADSL įsirengti pats. Nors G.lite yra pigesnė instaliuojant, bet tai yra daroma dažnių juostos, ribojamos 1,5 Mb/s, sąskaita.

   Spartesnę ADSL įmanoma gauti vartotojo namuose instaliuojant ne daliklį, bet mikrofiltrą. Vartotojas gali šį mikrofiltrą įsijungti pats tarp telefono ir sienoje esančio šakutės lizdo. Firma Orckit, sukūrusi ir pardavinėjanti tokius mikrofiltrus, savo gaminį vadina "draugiška ADSL". Dabar modemus ir filtrus, kuriuos galima instaliuoti pačiam, jau siūlo keletas operatorių, todėl dar šiemet šis būdas turėtų būti pats populiariausias.

Kova dėl vietinių linijų

   Bene svarbiausiu DSL plėtrą veikiančiu faktoriumi yra tai, kaip konkrečioje šalyje yra sureguliuotas vietinių linijų statusas. Jeigu valstybė nereikalauja, kad telekomai leistų naudotis savo vietinėmis linijomis kompanijoms konkurentėms, savo noru jos to niekuomet nepadarys.

   JAV federalinė komunikacijų komisija to reikalauja, išleisti nutarimą yra paprasčiau, negu jį realizuoti. Praėjusiais metais grupė CLEC iš Teksaso valstijos apskundė Komisijai telekomo operatorių SBC, kaltindama jį naudojant gaišinimo taktiką tada, kai reikia paskirti DSL instaliavimui reikalingas linijas. Komisija paskyrė SBC baudą, bet tai maža ką pakeitė, todėl CLEC buvo priverstos kreiptis į teismą.

   Kita CLEC iš Vašingtono valstijos apskundė telefono kompaniją US West. Paprašyta vietinių linijų, US West pradžioje labai delsdavo atsakyti, o galiausiai pareikšdavo, kad ji jų laisvų neturi. Bet jeigu paskambini klientų aptarnavimo tarnybai ir ten paprašai antros telefono linijos, ji iškart atsiranda.

   Europoje kompanijos KPNQwest bei RSLCom pareiškė norinčios sukurti visą kontinentą aprėpiančius DSL tinklus. Abu šie nauji operatoriai ruošiasi eiti į tas rinkas, kuriose bus pašalintas vietinių linijų monopolis. Pavyzdžiui, Vokietijoje šis klausimas jau yra pakankamai skaidriai išspręstas. Yra nustatyta oficiali vietinių linijų naudojimo kaina, todėl kiekvienas gali jas pirkti ir jomis naudotis.

Grįžimas prie balso

   Netgi jei didžiausia DSL perspektyva yra plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimas verslui ir gyventojams, kitas didelis šių linijų taikymas bus balso ryšys. Apie 8 ar 10 JAV įsikūrusių CLEC dabar atlieka balso perdavimo DSL linija (VoDSL - Voice over DSL) bandymus. Dar šiemet minėtąją paslaugą pradės siūlyti komerciškai.

   Tradicinėje ADSL konfigūracijoje analoginiam balso kanalui yra skiriama žemų dažnių spektro dalis, o visi aukštieji dažniai skiriami DSL ryšiui. VoDSL sistemoje viršutinė spektro dalis panaudojama ne duomenų ryšiui, o papildomiems balso ryšio kanalams sukurti. Todėl operatorius gali viena vario laidų pora suteikti vartotojui daugiau telefono linijų. Balso signalai DSL jungtyje yra skaitmeniniai, tačiau centrinėje stotyje stovinti įranga paverčia signalus analoginiais prieš pasiųsdama juos į viešuosius telefono tinklus. Šitaip galima telefono linijų skaičių padidinti iki 24, nors dažniausiai siūloma nuo 4 iki 16 papildomų linijų.

   VoDSL yra patrauklesnė CLEC nei seniesiems telekomo operatoriams. Naujos kompanijos, pasitelkusios VoDSL, gali pradėti pačios teikti balso ryšio paslaugas.