| Apie | Žurnalas | Archyvas | Mokslo įdomybės | Paieška |

2000 m. Ruduo
turinys

Optinis ryšys
· Lazeriai ir netiesinė optika tampa inžinerijos dalimi
· WDM sistemų pradžiamokslis
· Žinutės

Telekomų veikla
· Bevielės abonentinės prieigos sistemų analizė ir perspektyvos Lietuvoje
· Telekomunikacijos Sidnėjaus olimpiadoje
· Naujosios linijų grandinės leis sutaupyti pinigų
· Kas naujo ADSL fronte?
· Pangea skverbiasi į Šiaurę, kad aplenktų savo konkurentus
· Žinutės
· Tinklų procesoriai tampa vis svarbesni

Sauga
· Korinio ryšio sauga: geresnė, bet skylių dar užtektinai
· Keista logika
· Atgailaujantis hakeris

Mobilusis ryšys
· Radijo sprogimas
· Trečiosios kartos mobiliojo ryšio radijo prieigų technologijos pagrindai
· Dirbtiniai Žemės palydovai ir jų ateitis
· Žinutės
· Begalinis skrydis

Internetas
· Internetinė telefonija: neregėta pažanga
· Internetinė telefonija taupo dažnių juostos plotį
· Ubagoterba.com
· Žinutės

Elektronika
· Naujieji maharadžos
· Stebukladariai iš Drezdeno
· Naujas Tektronix oscilografas
· Žinutės
· Magnetinė trauka
· Kokie bus vaizdo grotuvai?
· Puslaidininkių rinkos atspindys
· Chameleonas

· Kryptingos energijos ginklas - lazeris

Keista logika

Mobilieji telefonai yra uždrausti, bet oro linijų keleiviai gali kiek nori naudotis savo nešiojamaisiais kompiuteriais. Ar iš tikrųjų pastarieji yra saugesni negu pirmieji?

   Iš tikrųjų, mobilieji telefonai nekelia ypatingos grėsmės skrydžiams - taip bent mano saugos sistemų teoretikai. Jie spėja, kad uždrausdamos skambinti iš lėktuvo oro linijų kompanijos paprasčiausiai nori priversti jus naudotis brangiomis jų pačių korinio ryšio sistemomis.

   Praėjusį mėnesį JAV Kongreso pakomitetis buvo sukvietęs oro linijų ir valstybinių organizacijų atstovus į šiam klausimui skirtą konferenciją. Kongresmenai šioje konferencijoje sužinojo, kad telefonai išties kelia pavojų, nors ir labai nedidelį, skrydžio saugumui.

   Atrodytų, kad tokia išvada pateisina britų teismo elgesį su naftos verslovių darbininku Neilu Whitehouse iš Mančesterio (Anglija), kuris pernai vasarą buvo nuteistas metus kalėti už tai, kad grįždamas namo lėktuvu iš Madrido atsisakė išjungti savo mobilųjį telefoną. Nors jis nedarė nieko kito, kaip surinkinėjo žinutę, kurią ruošėsi pasiųsti lėktuvui nusileidus, o ne skambino, teismas nutarė, kad šiais savo veiksmais jis sukėlė grėsmę skrydžio saugumui.

   Potencialių problemų čia, be abejo, yra. Modernūs oro laineriai yra su elektronikos prietaisais, valdančiais lėktuvą ir atsakančiais už navigaciją ir ryšį. Kiekvienam šiam prietaisui keliami griežti reikalavimai: jie privalo nespinduliuoti į išorę ir netrukdyti kitų lėktuvo prietaisų darbui. Keleivių asmeniniai elektronikos prietaisai ne visuomet tenkina tokius reikalavimus. Lėktuvo viduje esančių prietaisų spinduliuotė, be to, gali trukdyti ir išorėje esančių jautrių antenų darbui.

   Iš oro linijoms priklausančių sistemų telefonų, kurie sukonstruoti taip, kaip ir kiti lėktuve įrengti prietaisai, galima paskambinti ir skrendant, bet už minutę tokio pokalbio teks sumokėti fantastišką 6 dolerių kainą. Šių telefonų signalai yra spinduliuojami iš specialios lėktuvo gale įrengtos antenos.

   Nepaisant to, kad buvo atlikta visa eilė specialių tyrimų, nei kompanijoms Boeing ir Airbus, nei įvairioms vyriausybinėms agentūroms iki šiol nepavyko rasti aiškių įrodymų, jog mobilieji telefonai ir kiti asmeniniai elektronikos prietaisai sukelia kokių nors problemų lėktuvo įrangai.

Jokios įtakos

   "Mes atlikome savus tyrimus. Mes nustatėme, kad mobilieji telefonai iš tikrųjų neturi jokios įtakos navigacinės sistemos veikimui", - sako Mariana Greczyn, kompanijos Airbus Industries atstovė spaudai. Ji sako, kad ta pati išvada tinka ir kitoms svarbiausioms sistemoms. Vienintelis Airbus tyrimų pastebėjimas yra tas, kad "kartais, keleiviui pradedant ar baigiant pokalbį, pilotas girdi savo ausinėse labai silpną pyptelėjimą".

   Iki šiol geriausias priešingas liudijimas buvo pateiktas pernai Britanijos civilinės aviacijos agentūros CAA ataskaitoje. Šios agentūros mokslininkai generavo korinį telefono ryšį atitinkančius signalus dviejuose Boeing lėktuvuose. Jie padarė išvadą, kad ši spinduliuotė gali sukelti tokios galios ir dažnio signalus, kurie nedarys įtakos naujausiesiems prietaisams, bet viršys 1984 m. nustatytą saugos ribą, todėl gali paveikti kurį nors iš lėktuve esančių senesniųjų prietaisų. Tai neliečia svarbiausiųjų sistemų, pavyzdžiui, navigacijos ir skrydžio valdymo įrangos. Bet ir tie prietaisai, kurių parodymai gali būti paveikti, pavyzdžiui, dūmų detektoriai ar kuro lygio indikatoriai, jeigu jie ims rodyti neteisingai, lėktuvo įgulai gali sudaryti papildomų problemų.

   Daugelyje lėktuvų iki šiol stovi įranga atitinkanti senuosius standartus. CAA ataskaita neįrodo, kad ši įranga signalų paveikta iš tikrųjų išeis iš rikiuotės, bet tik sako, kad toks pavojus yra.

   1996 m. JAV federalinės aviacijos administracijos (FAA) pasamdyta konsultacinė firma RTCA atliko bandymus ir nustatė, kad galimų asmeninių elektronikos prietaisų sukeliamų problemų tikimybė yra nedidelė. Nepaisant to, firma rekomendavo uždrausti tuos prietaisus naudoti kritiškais skrydžio momentais, pavyzdžiui, lėktuvui kylant ar leidžiantis. RTCA nebandė mobiliųjų telefonų, bet vis tiek rekomendavo uždrausti juos naudoti viso skrydžio metu.

   Marshallas Crossas, firmos MegaWave Corporation prezidentas, mano, jeigu jau yra pasirinkta "atsarga gėdos nedaro" politika, tai ją reiktų taikyti nuosekliau. Kodėl yra uždrausti mobilieji telefonai, o niekas net nesiruošia uždrausti nešiojamųjų kompiuterių? "Kaip ir visais kitais gyvenimo atvejais, čia persipina truputis techninių, truputis ekonominių ir truputis politinių priežasčių", - sako Crossas.

   Jo kompanija 1998 m. parengė FAA užsakymu ataskaitą, kurioje nurodė, kad yra įmanoma sukurti tokią įrengtą sistemą, kuri pati aptiktų, ar lėktuve nėra pavojingus signalus spinduliuojančių prietaisų. Bet asmeniškai Crossas yra įsitikinęs, kad mobilieji telefonai realios grėsmės nekelia. "Reikia labai didelės fantazijos, kad sugalvotum, kaip mobilusis telefonas galėtų pradėti maišyti lėktuvo sistemoms", - sako jis.

   Mobilieji telefonai spinduliuoja 450, 900 ir 1800 MHz diapazonų elektromagnetines bangas. Kadangi joks svarbesnis lėktuvo prietaisas tokių dažnių signalų nenaudoja, tarpusavio sąveikos galimybė yra labai maža.

   Kompiuterių ir elektroninių žaidimų naudojimas, Crosso nuomone, kelia kur kas daugiau rūpesčių. Jie gali generuoti labai stiprius signalus tokiais dažniais, kurie iš tiesų gali veikti lėktuvo elektroniką, ypač jeigu prie kompiuterio yra prijungta pelė (jos laidas tampa antena) ar pažeistas tų prietaisų ekranavimas. Tuo tarpu kai kurios oro linijos netgi planuoja krėslų atlošuose įrengti jungtis nešiojamiems kompiuteriams.

   Įrodymų, kad kai kurie asmeniniai elektronikos prietaisai gali veikti sistemas, netrūksta. Vieno skrydžio metu įgula pastebėjo, kad išsijungė autopilotas. Ištyrę reikalą jie nustatė, kad problema kilo dėl įjungto vieno keleivio nešiojamojo kompiuterio. Jie galėjo stebėti, kaip įjungus keleivio kompiuterį išsijungia autopilotas. Boeing nusipirko tą kompiuterį, davė kompanijos laboratorijoms ir netgi išbandė jį lėktuve be keleivių. Bet, kaip ir kitais aprašytais sąveikos atvejais, technikams nepavyko pakartoti ankstesnio efekto.

   Tačiau kai kurie inžinieriai, pavyzdžiui, Bruce Donhamas iš Boeing sako, kad paprasčiausias sveikas protas nurodo mums, kad telefonai yra pavojingesni negu nešiojamieji kompiuteriai. "Stipriai spinduliuojantis prietaisas niekad nebus toks saugus kaip prietaisas, kuris nėra numatytas skleisti spinduliuotę", - sako jis. Bet daug ekspertų vis tiek mano, kad drausti skrydžio metu naudoti mobiliuosius telefonus, jei nėra draudžiami nešiojamieji kompiuteriai, yra nelogiška.

Pavojingi signalai

   Negana to, šis klausimas yra kiek komplikuotesnis. Reikalo esmė ne tik galia ir dažnis. Pakilęs į orą lėktuvas maudosi ištisoje savo paties ir ant žemės esančių prietaisų skleidžiamų laukų sraute. Pilotų kabinoje įrengti prietaisai, ypač tie, kurie patys generuoja stiprius signalus, gali būti sunkiai nuspėjami, nustelbti kitus signalus arba, pavyzdžiui, sukurti nenumatytus harmoninius signalus, kurie gali pertraukti sistemų veikimą.

   Nepaisant birželio mėnesį JAV Kongrese vykusio klausymo, atrodo, jog niekas rimtai nenagrinėjo, kaip būtų galima išspręsti technines problemas ir leisti keleiviams kalbėti savo telefonais. Matyt, dėl to niekas, išskyrus pačius korinio ryšio telefonų vartotojus, daug nelaimėtų, jei skrendant būtų leista naudotis telefonais. Net ir mobiliojo telefono kompanijos to ypatingai netrokšta. Joms neramu dėl problemų, kurios kiltų, kada tie patys lėktuve esančių telefonų signalai pasiektų daug jų tinklo bazinių stočių iškart. Todėl, pavyzdžiui, JAV, jei FAA taisyklės ir nedraustų ore naudoti telefonų, tą padarytų Federalinė komunikacijų komisija.

   Problemos išsprendžiamos, jei būtų pagerintas oro lainerių elektronikos ekranavimas arba įrengtas detektorius, įspėjantis įgulą apie pavojingo lygio signalus. Bet Crossas skundžiasi, kad nei FAA, nei gamintojai tam nerodo jokio dėmesio.

   Taigi, nepaisant kongresmenų įtarimų bei atsitiktinių susierzinusių (arba įkalintų) abonentų, toliau bus tęsiama "atsarga gėdos nedaro" politika. Kol nebus įtikinamų įrodymų, kad tarptautinė keleivinės aviacijos pramonė susimokė prieš savo keleivius, pavėluoti telefono skambučiai liks už mažą kainą - kad ir už nedidelį skrydžio rizikos padidėjimą.

   Bet jūs ir toliau galite skrisdami naudotis savo asmeniniu kompiuteriu. Kol taip yra, oro linijos vargu ar gali tvirtinti, kad jų veiksmuose vyrauja logika.


El. p.: info@elektronika.lt