Kiekvienas žino, kad geriausias asmens identiškumo patikrinimo būdas yra jo arba jos pirštų atspaudai. Šiam konkrečiam taikymui yra svarbu, kaip tuos atspaudus būtų galima patikrinti greitai, be jokios pašalinės pagalbos, kai asmuo nori naudoti mobilųjį telefoną?
Authen Tech Inc. iš Floridos valstijos sukūrė pirštų atspaudų sensorių Finger doc, jį papildančią programinę įrangą ir mikroprocesorių, vykdantį tos programos komandas.
Finger doc sensorius yra pagamintas iš vientiso silicio lusto, kuriame yra jutiklių matrica ir jų signalų apdorojimo grandinė, o viskas padengta gana storu (75 µm) apsauginiu sluoksniu. Šį sensorių nesunku įmontuoti telefono paviršiuje, o tvirta danga apsaugos jį nuo visų normaliai telefoną naudojant tykančių pavojų.
Finger doc yra pranašesnis už kitus (optinius) pirštų atspaudų sensorius, nes jis nekreipia dėmesio į išorinį atspaudų vaizdą, kuris dažnai yra purvinas, pažeistas ar išvis išnykęs. Vietoj to jis jaučia paslėptą gyvųjų ląstelių sluoksnyje atspaudą ten, kur ir atsiranda pirštų atspaudai.
Sensorius prijungia prie piršto galo žemos įtampos kintamą elektros signalą ir po to matuoja, kaip keičiasi elektros lauko amplitudė įvairiose piršto galo paviršiaus vietose. Šis elektrinis laukas susidaro tarp atraminės plokštumos ir plono, labai laidaus druskingo skysčio sluoksnio, esančio riboje tarp gyvojo odos audinio ir atmirusios odos. Druskingasis sluoksnis turi tokią pat formą kaip ir gyvasis audinys - piršto atspaudo formą. Kadangi jis yra labai laidus, šio sluoksnio forma tampa elektrinio lauko kraštine sąlyga, o paties lauko erdvinė moduliacija tampa piršto atspaudo analogu.
Mažyčių antenų matrica, sudaryta iš 96 eilučių ir stulpelių, naudojama šio elektrinio lauko matavimui. Kadangi matricos plotis yra apie 6,5 mm, sensoriaus erdvinė skyra yra apie 15 vaizdo taškų milimetre.
Nuskaitytos analoginės elektrinio lauko vertės yra siunčiamos viena po kitos, skaitmenizuojamos ir perduodamos telefono mikroprocesoriui. Šis panaudoja specialią programinę įrangą ir paverčia gautąją informaciją unikaliu konkretaus asmens ženklu, kuris yra įrašomas į nelakiąją atmintinę. Vėliau kiekvieną kartą skambinant naujas piršto atspaudas bus lyginamas su saugomu atmintinėje.
Šios technologijos ateitis daugiau priklausys nuo to, kokiu keliu nutars eiti telefonų gamintojai ir mobiliojo ryšio operatoriai. Jeigu telefonas neatpažins bandančiojo juo naudotis, jam ta paslauga nebus suteikta. Dar įdomiau bus tuomet, kai sistema atpažins įvairius asmenis ir suteiks būtent jiems skirtus paslaugų rinkinius.
Pavyzdžiui, vaikui galima sudaryti galimybę skambinti į namus, nesvarbu, kokį mygtuką jis bepaspaustų. Senesniems vartotojams galima automatiškai įkrauti jų telefonų numerių knygeles. Ir, žinoma, jei bus sukurti reikiami standartai, sensorius gali tapti svarbia elektroninės komercijos autentifikavimo sistemos dalimi.