Pasaulio laboratorijoms kaip blynus kepant įvairiausias nanodaleles, šių mažyčių objektų potencialios galimybės yra reklamuojamos labiau nei tai buvo daroma iki šiol. Bet fanfarų garsai negali užgožti vis stiprėjančių nanotechnologijos kritikų balsų. Pastarieji baiminasi, kad anglies fulerenai, anglies nanovamzdeliai ir kitos dalelės gali sukelti negatyvių pasekmių žmonių sveikatai ir jų gyvenamajai aplinkai. Ar neseniai paskelbti rezultatai, rodantys, kad nanovamzdeliai gali pažeisti sveikus plaučių audinius, tikrai yra pagrįsti?

   Dėmesys į galimus nanotechnologijos pavojus buvo atkreiptas labai senai, tada, kai dar nebuvo įmanoma sukurti molekulių dydžio objektų. Blogiausias nuojautas sukėlė 1986 m. paskelbta nanotechnologijos aiškiaregio Eric Drexler knyga "Tvėrimo varikliai". Jis numatė laiką, kuomet sugebantys save atgaminti nanometrų dydžio robotai, atitinkamai užprogramuoti ir įmesti į statinę su būtinomis žaliavomis, galės ten patys daugintis. Oponentai baiminosi, kad, kada nors sukūrus tokius besidauginančius nanometrinius prietaisus, jie galėtų tapti nevaldomi ir sukeltų nenuspėjamas pasekmes.

   Visa tai tebuvo mokslinė fantastika. Bet dabar atsirado rimtesnių priežasčių susirūpinti. Iki šiol nėra gerai suprasta, kaip nanometrinės dalelės sąveikauja su kitomis medžiagomis, juolab su kūno audiniais. Praėjusiais metais JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) sukvietė mokslininkus į Hiustone esantį Biologinės ir ekologinės nanotechnologijos centrą (CBEN) pasidalinti savo nuomonėmis. Ši konferencija susilaukė įstatymų leidėjų dėmesio bei paskatino Vinipege įsikūrusią aplinkosauginę grupę ETC išplatinti kvietimą, uždrausti bet kokią nanovamzdelių gamybą tol, kol nebus ištirti jų sveikatai ir aplinkai keliami pavojai.

   Kodėl mokslininkai pradėjo nerimauti kaip tik dabar? Juk mes jau dešimtmečiais naudojame nanometrines anglies daleles, iš kurių yra sudarytas anglies juodis - automobilių padangų užpildas. "Nemanau, kad tai yra koks nors visai naujas, keistas dalykas, - sako nanotechnologijas propaguojančio instituto iš Palo Alto miesto Kalifornijoje direktorė Christine Peterson. - Tai tik anglis. Su tuo buvome susidūrę ir anksčiau. Iš esmės, mes juk kalbame apie suodžius."

   "Bet gali būti, kad viskas nėra taip paprasta. Daug medžiagų, kurios yra visai saugios, būdamos gniužulo formos, tapusios nanodalelėmis pasidaro kur kas pavojingesnės, - sako CBEN direktorė Vicki Colvin. - Pavyzdžiui, kvarco gabalai yra visiškai nepavojingi, bet kalnakasiai, akmens pjaustytojai ar statybininkai, naudojantys smėlio srovę, ir susiduriantys su kvarco dulkėmis, rizikuoja susirgti silikoze - potencialiai mirtinais švelnaus plaučių audinio pažeidimais, sukeltais įkvėptų dulkių."

   Smulkios dalelės gali sukelti ir kitų problemų sveikatai. Nors kelių ir sąnarių protezai yra pagaminti iš kūno gerai toleruojamų medžiagų, protezams dylant nuo jų pasklinda smulkios dalelės, sukeliančios uždegimą, o pačiu blogiausiuoju atveju, protezas atsipalaiduoja ir jį būtina keisti.

   Kovo mėnesį New Orleane vykusioje Amerikos chemikų draugijos konferencijoje paskelbti rezultatai liudija, kad yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių vertėtų pasisaugoti pagamintų nanodalelių. "Ši konferencija yra tam tikra takoskyra, - sako vienas iš CBEN vadovų Kevinas Ausmanas. - Ji parodė, kad visuomenė pradėjo žiūrėti į šiuos reikalus kur kas rimčiau negu iki šiol."

   Grupė NASA mokslininkų, tiriančių nanovamzdelių nuodingumą, pranešė rezultatus tyrimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar nanovamzdeliai gali pažeisti plaučių audinius. Jie pasigamino nanovamzdelių suspensiją ir užlašino kelis jos lašus su keliomis dešimtosiomis miligramo dalimis anglies nanovamzdelių tiesiog ant pelės plaučių. Šitaip mokslininkai galėjo labai tiksliai nustatyti į gyvūno plaučius įsiskverbusių nanovamzdelių kiekį. Pateptosios vietos po to buvo tikrinamos - pradžioje po savaitės, vėliau - po 90 dienų. Pastebėta, kad laikui bėgant nanovamzdeliai susikaupdavo į gumulus, kurie visada buvo apsupti makrofagų - imuninių ląstelių, besistengiančių medžiagas pašalinti iš kūno. Po tokio atsako į svetimkūnį lieka randai, pažeidžiantys plaučių audinius. Mokslininkai pakartojo šiuos bandymus su kiek kitaip pagamintais nanovamzdeliais. Kaskart buvo stebima šiek tiek skirtinga reakcija. Tyrimams vadovavęs toksikologas Robertas Hunteris teigia, kad išvada yra aiški: žmonės turi būti atsargūs. Nanovamzdeliai gali būti labai nuodingi, o apie galimą poveikį žinoma labai nedaug."

   Kol kas vieninteliai žmonės, rizikuojantys įkvėpti nanovamzdelių, yra tie, kurie juos gamina ar tiria. Bet, kadangi nemažai laboratorijų dabar bando panaudoti juos kaip vaistus organizme paskirstančius agentus, tokių taikymų saugos tyrimams yra skiriamas didžiausias dėmesys.

   Rūpinamasi ne tik nanodalelių įtaka sveikatai, bet ir domimasi, kaip jos elgiasi aplinkoje. Pavyzdžiui, norima išsiaiškinti, kokiu atstumu gali pasklisti nanovamzdeliai, patekę į gruntinius vandenis. Baiminamasi, kad jie gali padėti sklisti teršalams, kurie paprastai plinta ne itin toli. Anglies nanovamzdelių paviršiaus plotas yra toks didelis, kad prie jų prikimba daug kitų molekulių. Jeigu kiekvienas nanovamzdelis prisikabins po kelias teršalo molekules, tai gali ženkliai pabloginti taršos situaciją. Ir priešingai: pririšti prie nanovamzdelio teršalai gali būti neutralizuoti, o jų keliama žala sumažinama. Kaip bus iš tikrųjų, niekas iki šiol nežino.

   EPA į galimą taršą nanodalelėmis žiūri labai rimtai. Jie sako, kad jau dabar būtina peržiūrėti vandens ir oro valymo būdų efektyvumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip yra pašalinamos nanodalelės. Tiesa, labai nedaugelis pasisako už visišką nanotechnologijos uždraudimą, tačiau yra aišku, kad, mokslininkams judant į priekį labai sparčiai, jos keliamiems pavojams yra skiriama per mažai dėmesio. Kiekviena nauja technologija anksčiau ar vėliau sukelia ir naujų problemų.