Ne visada yra būtina priešo telekomunikacijų ir radarų infrastruktūrą sunaikinti tradicinėmis bombomis. Šaltojo karo metais buvo suvokta, kad nuo elektronikos priklausančią infrastruktūrą nesunku išvesti iš rikiuotės dideliame aukštyje susprogdinus branduolinį užtaisą, vadinamąjį NEMP (Nuclear ElectroMagnetic Pulse), kuris sukels trumpą gama spinduliuotės impulsą. Šis impulsas sklis netrukdomas, kol 20-40 km aukštyje pasieks atmosferą ir gama spinduliuotės fotonai ims išmušinėti didelės energijos elektronus. Pastarieji, veikiami žemės magnetinio lauko, pradės suktis spiralinėmis orbitomis kol sustos. Elektronų judėjimas magnetiniame lauke veiks it antena, padedanti sklisti elektromagnetiniam impulsui, todėl, pavyzdžiui, virš Švedijos susprogdintos N-EMO bombos sukeltas galingas elektromagnetinis impulsas pasiektų net Vidurio Europą.

   HPM ginklas (High Power Microwave - didelės galios mikrobangos), kuris yra naudojamas šiandien, veikia kur kas trumpesniu nuotoliu, be to, jo naudojami dažniai yra gerokai aukštesni, o dėl to įranga, kuri buvo apsaugota nuo EMP, HPM smūgio gali ir neišvengti.

   Per pastarąjį dešimtmetį buvo kuriami nebranduoliniai HPM ginklai. Yra duomenų, kad jie jau buvo panaudoti operacijoje "Audra dykumoje" ir per karą Kosove. HPM skirta sistemoms, priklausančioms nuo elektronikos, sutrikdyti ar sunaikinti paleidžiant į jas vieną ar kelis didelės energijos impulsus.

   HPM šaltinį sudaro keturios dalys: maitinimo agregatas, impulsų generatorius, mikrobangų generatorius ir antena. Visa tai gali būti sumontuota automobilyje, lėktuve arba raketoje.

   Žiniasklaidoje yra kalbama apie "mikrobanges" arba "E-bombas". HPM šaltiniai gali būti siauri arba plačiajuosčiai. Išjungiant Irako komunikacijų tinklus galėjo būti naudojami vadinamieji siaurajuosčiai impulsiniai šaltiniai, kuriuose elektronai yra pagreitinami, priverčiami svyruoti vienoje fazėje tam tikro dažnio mikrobangų bangolaidyje ir šitaip sukuria elektromagnetinę spinduliuotę. Norint pasiekti didelę pikinę galią, reikalinga ir didelė įtampa (200-800 kV), ir didelės srovės _ tik tada galima pasiekti reikalingas dešimčių GW dydžio galias. Sufazavus kelis HPM šaltinius, pikinę galią galima pakelti net iki 1 TW, o impulsų energiją iki 100 kJ. Impulsų trukmė paprastai yra tarp 10 ns ir kelių mikrosekundžių, o jų pasikartojimo trukmė maža, 10 Hz ar mažiau.

   Jei elektronika nėra ekranuota, ginklo poveikio nuotolis yra palyginti didelis - keli kilometrai, tuo tarpu ekranuotą elektroniką galima išjungti tik kelių šimtų metrų atstumu. Aišku, įranga, turinti antenas ar sensorius, yra kur kas labiau pažeidžiama, ypač jei šie komponentai atitinka HPM generuojamų dažnių diapazoną. Šiuo atveju įrangą galima sunaikinti kelių kilometrų nuotoliu.

   Jeigu elektronika yra gerai ekranuota, tikimybė, kad ji nenukentės nuo HPM smūgio yra gerokai didesnė, tačiau, kadangi didžiausia galia yra spinduliuojama 1-3 GHz juostoje, yra didelė rizika, kad spinduliuotė įsiskverbs į įrangą per įvairius plyšius ar sujungimus. Modernioji elektronika yra ypač jautri būtent šio diapazono dažniams. N-EMP gal ir generuoja didesnės galios impulsus, bet HPM ginklai yra pranašesni už N-EMP, tad mažesnė impulsų galia yra tikslingai nukreipiama reikiama kryptimi.

   HPM ginklas dažniausiai pasiunčia impulsus būtent tuomet, kai jis atsiranda netoli nuo savojo taikinio. Lėktuvu ar raketa neįmanoma transportuoti labai didelių agregatų. Prisiminkime, kad impulsų galia turi siekti GW. Tam reikia nemažo maitinimo agregato, didelio impulsų generatoriaus, pavyzdžiui, kondensatoriaus, galingo mikrobangų šaltinio ir pritaikytos antenos. Visa tai veikia maždaug 10 proc. efektyvumu, todėl elektrinių impulsų galia turi siekti 100 GW.

   Raketos nešamas HPM išskleidžia savo anteną prieš pat įjungimą; anteną padeda išskleisti priešinis vėjas. Didelė problema yra tai, kad mikrobangų impulsas gali pramušti orą pačioje antenoje, sukurdamas plazmą, kuri sugeria bangų energiją. Atmosferos slėgio oras prasimuša, kai galios tankis viršija 10 GW/cm². Šią ribą pavyksta 10-100 kartų padidinti išpurškus antenos vidų sieros heksafloridu, kurio pramušimo slenkstis yra aukštesnis.