"i-mode" yra pati sėkmingiausia pasaulyje mobiliojo ryšio paslauga. Vieną gražią dieną šis japonų modelis pasirodys ir Europoje, nors čia jo laukia nemažai kliūčių.

   "i-mode" buvo japonų operatoriaus NTT Docomo sėkmės garantas, padėjęs jam prisivilioti naudotis mobiliojo Interneto paslaugomis 30 mln. abonentų. Apie 30 proc. iš tų abonentų turi Java kalbą suprantančius mobiliuosius telefonus, naudojamus, pavyzdžiui, persisiunčiant žaidimą. "i-mode" taip pat turi 900 oficialių turinio teikėjų, garantuojančių tam tikrą kokybę ir moralės standartus, bei 1800 svetainių (neoficialių teikėjų skaičius yra neribojamas). Daugelis svetainių pačios savaime toli gražu nėra pelningos. Du trečdaliai jų už turinį ir paslaugas neima jokio mokesčio. Šios svetainės yra lyg kanalas, jungiantis firmas ir jų klientus.

   Būtent to ilgai negalėjo suprasti Europos operatoriai. Jie norėjo patys valdyti turinį ir tokiu būdu kištis į turinio teikėjų ir vartotojų santykius. Dėl to dabar Europa yra maždaug tokioje pat fazėje, kurioje Japonija buvo 1997 m., kai ten atsirado GPRS analogas. Tada buvo suprasta, kad nepakanka reklamuoti vien tik naują technologiją, bet šalia jos būtina siūlyti ir naujų patrauklių paslaugų.

   NTT Docomo iš mobiliojo Interneto veiklos gauna vos du procentus pajamų. Kita vertus, apie 87 proc. pajamų kompanijai atneša duomenų perdavimas tinklu. Sumažinus šios paslaugos įkainius, ja buvo pradėta daug plačiau naudotis.

   Europoje "i-mode" pirmiausia pasirodys Olandijoje. Bet jei Japonijoje "i-mode" paslaugos siūlomos beveik tik vartotojams, tai Olandijoje didžiausias dėmesys bus skiriamas į teikiamas paslaugas verslui. Kokios yra "i-mode" sėkmės Senajame žemyne galimybės? Johans Ragnevadas iš kompanijos Northstream situaciją mato tokią:

   "Intensyvus Interneto naudojimas didina ir mobiliojo Interneto poreikį. Iki šiol apie Japoniją buvo sakoma, kad būtent nedidelis šioje šalyje Interneto vartojimas ir buvo didžiausia "i-mode" sėkmės priežastis. Be to, iki šiol buvo pervertinama kultūros skirtumų reikšmė. Juk japonų žaidimas "Pokemon" užkariavo visą Europą."

   Tačiau yra nemažai barjerų, kuriuos "i-mode" teks įveikti. Jo debiutas Olandijoje gali suvėluoti dėl techninių kliūčių. Kitas faktorius yra tas, kad pajamų už mobilųjį Internetą lygis Europoje gali būti daugiau nei du kartus mažesnis negu Japonijoje.

   "Europoje telefonai taip pat yra labai primityvūs, o operatorių finansinės galimybės - nedidelės. Be to, vidutinis japonas savo mobilųjį telefoną keičia kas 16 mėnesių, o Europoje - kas 26 mėnesius. Japonijoje taip pat yra daugiau vartotojų, įgalinčių pirkti brangesnius telefonus nei Europoje."

   Būtent japonų gamintojai (išskyrus Sony) labiausiai ir propaguoja "i_mode" paslaugų teikimą GPRS sistemomis.

   "Keista yra matyti, kad nei Nokia, nei Ericsson, dominuojantys Europoje, nė kiek neremia "i-mode."

   "i-mode" konkurentas yra GSM asociacijos projektas M-Services. Šiuo projektu, be viso kito, jau buvo apibrėžti tam tikri reikalavimai WAP protokolui. Bet jau pasigirdo kritika, kad net ir šie apibrėžimai yra labai bendri ir nekonkretūs.

   Ko Europos operatoriai galėtų pasimokyti iš "i-mode"?

   "Visų pirma jie privalo suprasti, kad tinklas yra dar vienas turinio tiekėjams paskirstymo kanalas. Be to, reikia daugiau kreipti dėmesio į vartotojų nuomonę. Netgi "Ericsson T68" (gero telefono) paslaugų asortimentas tėra gana skurdus. Teks pereiti ir prie apmokėjimo už persisiųsdintų duomenų paketų dydį. Japonijoje tai jau seniai suprasta, o Europoje iki šiol vartotojai baudžiami minutėmis. Kainodara privalo būti daug lankstesnė."

   Europai dar gali tekti kiek palaukti trečiosios kartos mobiliojo telefono ryšio sistemų (3G) pasirodymo. 3G gali vėluoti net keletą metų. Taip mano švedų firmos Xacct, padedančios Europos, Azijos ir JAV operatoriams kurti jų verslo modelius, prezidentas Ericas Griesas. "Technologija jau yra sukurta, tačiau kitose srityse Europa dar nėra pasiruošusi ją panaudoti. Esu įsitikinęs, jog būtų tikra beprotybė, jeigu vyriausybės imtų reikalauti operatorių dabar galiojančių įdiegimo terminų". Jo manymu, 3G debiutui nusikeliant į ateitį, operatoriai negalės gauti naudos iš tų milžiniškų investicijų, kurias jie jau buvo priversti įdėti.

   Dar 1997 m. japonų NTT Docomo suprato, kad iš mobiliojo Interneto nebus uždirbta pinigų, jeigu nebus sukurta patraukli paslauga ir modernesni mobilieji telefonai. Europos operatoriai šią tiesą pradeda įsisąmoninti tiktai dabar.

   Švedijoje 3G turi atsirasti iki 2003 m. pabaigos. Taip bent jau yra nurodoma šios šalies Pašto ir telekomo valdybos patvirtintame grafike. Tačiau patrauklių GPRS paslaugų kūrimas užtruks ilgiau nei tikimasi.

   "Žinant, jog GPRS yra svarbiausias žingsnis link 3G, pagal vartotojų pageidaujamas paslaugas ir naujų vartotojų įpročius iki pereinant prie 3G derėtų pradžioje pašalinti visus iki šiol aptiktus GPRS sistemų trūkumus", - sako Ericas Griesas.

   Korėja ryžosi investuoti į 4G, kuris bus 50 kartų spartesnis už 3G tinklą. Yra įvertinta, kad 4G tinklas kainuos apie 200 mln. dolerių. Kurdama tinklą, Korėjos vyriausybė ruošiasi bendradarbiauti su Japonija.

   Mobiliųjų telefonų saugumas sukėlė naujų abejonių atradus, kad jų spinduliuotė turi nelauktos įtakos gyviesiems organizmams. Atradimas paneigia iki šiol galiojusią nuostatą, jog mobiliųjų telefonų signalų sukeliamas kaitinimas yra vienintelis potencialus pavojus smegenų ląstelėms.

   Atlikę bandymus laboratorijoje britų mokslininkai nustatė, kad dėl mobiliesiems telefonams būdingo mikrobangų spinduliuotės lygio darosi tam tikros rūšies kirminai vaisingesni. Kol kas yra neaišku, kodėl taip vyksta; nenustatyta, kad taip gali būti paveikiamas ir žmonių vaisingumas. Tačiau šie tyrimai yra labai svarbūs, kadangi jie pirmąkart atskleidė, kad biologinis poveikis yra įmanomas ir be jokio audinių pakaitinimo.

   Iki šiol visi žmonės nuo mobiliųjų telefonų, krosnelių ar radarų spinduliuojamų mikrobangų buvo saugomi remiantis tik apsaugos nuo jų šiluminio efekto nuostatos normatyviniais aktais. Nebuvo jokių įrodymų, jog telefonų sukeliama spinduliuotė kenkia žmonių sveikatai.

   Williamas Stewartas, britų vyriausybės sudarytos nepriklausomų ekspertų grupės vadovas, į šiuos rezultatus žiūri labai rimtai. "Jie labai svarbūs ir turės toli siekiančių pasekmių", - sako jis. "Reikia nepriklausomo patvirtinimo ir mes stengsimės gauti jį kuo operatyviau."

   Mikrobangų energijos nepakanka netgi pačių silpniausių mūsų ląstelių cheminių jungčių nutraukimui, todėl mokslininkai mano, kad jos negali pakenkti, kai jų galios nepakanka ląstelėms pakaitinti. Tačiau Nottinghamo universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Davido de Pomerai, tvirtina, jog mobiliųjų telefonų spinduliuotė sukelia nematodų kirminams nepaaiškinamą keistą kaitimo poveikį.

   De Pomerai grupė nustatė, kad nematodų kirminus apšvietus mikrobangomis, kurių dažnis ir energija atitinka telefono spinduliuotę, padidina kiaušinius dedančių kirminų skaičių. Mokslininkų nuomone, tai yra labai svarbu, nes ir pats mažiausias pakaitinimas padaro suaugusias lervas nevaisingas. Todėl stebėjimų rezultatų negalima aiškinti kaitinimu.

   Nottinghamo grupė jau anksčiau tyrė nematodus ir labai gerai išaiškino jų ląstelių funkcijas. Kirminai buvo pakeisti genetiškai taip, kad paveikus įvairiu stresu juose gamintųsi šiluminio šoko baltymas. Tie kirminai išaugdavo 10 proc. didesni už spinduliuotės nepaveiktus kirminus. Mažyčių kirminų temperatūrą buvo sunku matuoti, todėl grupė negalėjo būti visiškai tikra, kad jie nėra pakaitinami. Tačiau pastarieji duomenys leidžia eliminuoti tokią galimybę.

   Viena iš siūlomų reiškinį aiškinančių teorijų yra teigiama, kad mikrobangų sužadintos vandens molekulės prie higrofiliškų baltymo paviršiaus vietų veikia jo sugebėjimą įgyti reikiamą funkcinę formą. Kita teorija sako, kad mikrobangos gali sukurti ląstelių viduje lokalius "karštus taškus". Jie gali sukelti baltymų stresą nepadidindami viso audinio temperatūros.

   Neseniai britų vyriausybė paskelbė skirsianti 4,5 mln. svarų sterlingų mobiliųjų telefonų poveikio žmogaus sveikatai tyrimams. Tik viename šios programos projektų - vykdomame de Pomerai grupės - bus tiriami nešiluminiai reiškiniai.

   Veikiai kam nors pavogus nešiojamąjį kompiuterį ar mobilųjį telefoną jo viduje esančios mikroschemos galės susinaikinti. Tai padaryti buvo įmanoma aptikus naują silicio sprogdinimo būdą.

   Iki šiol mokslininkai sugebėdavo priversti silicį sprogti tiktai sumaišę jį su skystuoju deguonimi arba su azoto rūgštimi. Tačiau Michaelas Sailoras ir jo kolegos iš Kalifornijos universiteto San Diege aptiko, kaip silicio grandynus galima detonuoti pasitelkus elektrinius signalus. Jie sako, kad šis metodas gali būti naudojamas sunaikinimui prietaisų, patekusių į nepageidaujamų žmonių rankas. Pavyzdžiui, tokia galimybe tikrai būtų pasinaudoję amerikiečiai šnipinėjimo lėktuve, kuris pernai su visomis ten buvusiomis slaptomis elektroninėmis sistemomis pateko kinams.

   Sailoro grupė susidūrė su nauju silicio sprogdinimo būdu tada, kai jie apdorojo akytojo silicio sluoksnį oksidatoriumi, turinčiu gadolinio nitrato. Kai kolega Fredas Mikulecas pabandė tą sluoksnį raižyti deimantiniu įrankiu, silicis kaip reikia trinktelėjo tiesiai jam į veidą. Laimei, sprogo tik mažas silicio kiekis, bet Mikulecas atsimins tą atvejį visą likusį gyvenimą.

   Gadolinio nitratas padėjo panaudoti deimantinio rėžtuko energiją oksiduoti silicio kurui, kuris degė ypač greitai dėl didelio savo paviršiaus ploto. Kuo greičiau dega silicis, tuo didesnis būna sprogimas. Tereikia tik nedidelio chemikalų kiekio - ir sprogimo metu bus nepataisomai sugadinti jautrūs tranzistoriai; lusto gamybos procesų metu tokią apsaugos priemonę galima įrengti be didelių papildomų išlaidų.

   Jeigu pavogtų mobilųjį telefoną, tinklu bus galima pasiųsti specialų signalą, inicijuojantį gadolinio nitratu paveiktos lusto dalies sprogimą. Technologijos pritaikymas neapsiriboja vien vogtų prietaisų sprogdinimu. Ji, pavyzdžiui, tinka ieškant gruntiniame vandenyje nuodingųjų medžiagų. Prietaisas gali būti naudojamas tyrimų vietoje, deginant nedidelius bandinius ir nustatant jų cheminę sudėtį. Be to, ši technologija galės būti naudojama kaip mikroskopiškų iš silicio pagamintų mechanizmų varomoji jėga.

   Operatoriai ir įrangos gamintojai veikiai pasiklaus savęs, ar investicijos į 3G nebuvo jų didžiulė klaida. Bent jau japonų operatoriui NTT Docomo iki šiol labai sunkiai sekasi rasti klientų savajam 3G tinklui. Iki šiol Japonijoje norą pereiti nuo 2G prie 3G mobiliojo ryšio pareiškė mažiau nei 40 000 abonentų.

   Per keturis tinklo veiklos mėnesius jis vis buvo trikdomas dėl įvairiausių techninių problemų. Dėl to daug vartotojų delsia pirkti 3G telefono aparatus, o tai, savaime aišku, daro įtaką ir aparatų gamintojų pajamoms gauti. Daug kas dabar abejoja, ar NTT Docomo įstengs iki kovo pabaigos pasiekti užsibrėžtą tikslą - pritraukti 150 000 abonentų.

   Be techninių problemų, yra kita - lėtos 3G plėtros - priežastis. Daug vartotojų mano, kad jiems visiškai pakanka ir 2G tinklo teikiamų paslaugų.

   Nepaisant to, operatoriai neplanuoja atsisakyti savo planų. 2004 m. 3G tinklas turėtų aprėpti visą Japoniją. NTT Docomo likvidumas po sėkmingų kelių pastarųjų metų yra labai geras. Bet kiti japonų operatoriai tokiais ekonominiais laimėjimais pasigirti negali. Taip pat neaišku, kaip šioje srityje seksis Europos operatoriams, kurie finansiniu stabilumu nusileidžia NTT Docomo, jau nekalbant apie įrangos gamintojus.

   Ar, paplitus mokėjimo kortelėms ir virtualiosioms parduotuvėms, mus dar gali kas nors stebinti? Gali, ir nustebins. Tikint Philips atstovais, jau yra sukurtas prietaisas, kuris, nors ir paprastos išvaizdos, visiškai pakeis maisto produktų pirkimą. Jis taps paprastesnis, spartesnis ir malonesnis. Prietaisas tenkins ir tuos, kurie įprato pirkti Internete, taip pat konservatyvesnius pirkėjus.

   HSD 4000 (Hanheld Display Scanning Unit - rankinis skenavimo displėjus) suprojektuotas taip, kad juo galėtų naudotis net ir visiški technikos beraščiai. Displėjuje yra į prisilietimą reaguojantis ekranas, intuityvus valdymo pultas, kuriuo galima naudotis neišstudijavus valdymo instrukcijos, ir naujausia programine įranga aprūpintas brūkšnelinis kodų skeneris. Visa tai palengvina perkamų produktų sąrašo sudarymą. Pradžioje reikia nuskenuoti visų mūsų šaldytuve ar virtuvės spintelėse gulinčių produktų kodus, po to sąrašą elektroniniu paštu pasiųsti artimiausiai parduotuvei. Be to, pirkinių sąrašą galima papildyti kitais parduotuvės turimais produktais. Pagal veikiančią sistemą Philips jau sudarė sutartis su keliais hipermarketų tinklais, kurie jau įsitikino, kad naujovė labai domina pirkėjus.

   Siekiant pagerinti Suomijos kalėjimų personalo saugumą ir palengvinti jo darbą, buvo sukurta GSM paremta stebėjimo sistema. Jos dėka personalas galės nesunkiai kontroliuoti, kad tie kaliniai, kurie yra laikinai išleisti už kalėjimo sienų, būtų jiems leistose vietose.

   Ši GSM paremta lokalizavimo sistema šiemet bus įdiegta aštuoniuose Suomijos kalėjimuose. Kaliniai nešiosis su savimi GSM telefonus, pagal kuriuos bus nustatomos jų buvimo vietos. Kalėjimo personalas galės bet kuriuo metu nustatyti telefoną. Tam, kad įsitikintų, jog ten yra ir kalinys, prižiūrėtojai galės jam paskambinti.

   Kalinys galės skambinti telefonu tiktai į kalėjimą arba į policiją. Visi kiti pokalbiai ir teksto žinučių siuntimas yra užblokuoti.

   Sistema buvo išbandyta Vanajos kalėjime. 38 kaliniai, iš jų 30 moterų, gavo po telefoną ir naudojosi juo už kalėjimo ribų. Per bandymų periodą nebuvo užregistruota jokių piktnaudžiavimo ja atvejų. Kalėjimų departamentas tvirtina, kad naujoji sistema pagerino saugumą ir palengvino personalo darbą. Ji ypač yra tinkama tiems kaliniams, kuriems leista dirbti ar mokytis už kalėjimo sienų.

   2002 m. sistema bus išbandyta ir uždaruose Sukevos ir Pelso kalėjimų skyriuose. Siekiama, kad artimiausiu metu ją būtų pradėta naudoti visuose Suomijos kalėjimuose.

   Neseniai Nokia užsakymu buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, jog šiandieniniai mobiliųjų telefonų savininkai jau yra pasiruošę savaisiais mobiliaisiais telefonais gauti reklamą. Tyrimo metu buvo apklausta 3300 žmonių iš vienuolikos šalių: Brazilijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Japonijos, Korėjos, Singapūro, Švedijos ir JAV. Dauguma apklaustųjų priklausė operatorius labiausiai dominančiai 16-45 amžiaus žmonių grupei. Visiems apklaustiesiems buvo pateiktas klausimas, kaip jie reaguotų į tai, jei savo mobiliajame telefone, kišeniniame kompiuteryje ar kitame mobiliajame terminale rastų kurioje nors netoli esančioje parduotuvėje galiojantį elektroninį pasiūlymą arba kuponą. Net 88 proc. atsakė, kad jiems tokie rinkos tyrimai būtų priimtini. Įdomu yra tai, kad 31 proc. pareiškė su entuziazmu sutinką galimą šios rūšies reklamos pasirodymą.

   Tyrimas atskleidė keturis svarbiausius vartotojų požiūrių faktorius:

• Pasirinkimo galimybę - klientas pats turi spręsti, gauti ar ne reklamą.
• Valdymą - galimybė nesunkiai atmesti visus jo nedominančius pranešimus.
• Personifikavimą - galimybė rinktis pageidaujamos rūšies informaciją.
• Abipusė nauda - galimybė gauti už tai ką nors, pavyzdžiui, sumažintą paslaugų kainą.