Interneto visa operacinė sistema gali suteikti didžiules galimybes milijonams žmonių, kurių asmeniniai kompiuteriai prijungti prie internetinio tinklo.

Kai Meri sugrįžta namo

   Grįžusi namo ji pirmiausia savo AK (asmeniniame kompiuteryje) patikrina elektroninio pašto dėžutę. Tačiau kompiuteris be darbo nebūna. Jis dirba biotechnologijų kompanijos bibliotekai - narplioja baltymų molekulių genų chromosomų sekas. Meri skaitmeninė abonentinė linija prijungta - ja iškeliami radijo teleskopo matavimo duomenys, kurie bus analizuojami vėliau. Kompiuterio diskuose, be jos pačios failų, įrašyti tūkstančių kitų vartotojų failų užkoduoti fragmentai. Kartkartėmis vienas tokių fragmentų nuskaitomas ir perduodamas kuriam nors interesantui, Helsinkyje žiūrinčiam filmą. Staiga Meri pajudina pelę ir visą šią kompiuterio veiklą sustabdo. Taigi kompiuteris su visu tinklu yra jos žinioje.

   Tačiau jos stalinis kompiuteris nesiliauja keistis ištekliais su kitais tinklo kompiuteriais. Jos nešiojamasis kompiuteris, esantis krepšyje, yra išjungtas, bet į jo diską įrašyti kitų žmonių didesni ar mažesni failų fragmentai. Tokiu pat būdu dubliuojami ir svarbiausi Meri failai, kurie dešimtimis diskų paskirstyti po visą pasaulį.

   Vėliau Meri per tą pačią prie Interneto prijungtą skaitmeninę liniją pažiūri filmą. Apmokėjimas - už konkretų laiką. Filmas sumontuotas iš fragmentų, saugomų keliuose šimtuose kompiuterių, priklausančių tokiems pat žmonėms kaip ir jinai.

   Kompiuteriai dirba ir kitiems žmonėms. Bet ne už dyką. Jos asmeninė virtualioji banko sąskaita nuolat papildoma. Pinigų įplaukia iš biotechnologijų kompanijos, iš kompanijos, siūlančios pasižiūrėti filmų, ir už failų dubliavimo paslaugas. Šios kompanijos, užuot įsigijusios brangių tarnybinių tinklo stočių, nuomoja ne tik Meri, bet ir milijonų kitų kompiuterių laiką bei resursus. Iš tokio bendradarbiavimo laimi visi. Kompanijos susitaupo pinigų, siūlantieji pažiūrėti filmų gali lengvai apginti savo teises. Meri užsidirba pinigų iš savo dubliuotų failų ir, be to, turi galimybę pažiūrėti autorines teises turinčių kompanijų filmų. Visa tai galėtų atsitikti, jeigu milijonai kompiuterių sujungtų savo galimybes ir atminties resursus vienoje Interneto masto operacinėje sistemoje.

Po Internetą išsklaidytų išteklių panaudojimas

   Nors Meri personažas išgalvotas, o Interneto masto operacinės sistemos (IMOS) dar neegzistuoja, jau dabar numatyta nemažai tokio tipo "tu - man, aš - tau" paslaugų, sujungsiančių visų kompiuterių galimybes ir leisiančių jomis pasinaudoti per Internetą. Tokį tikslą pasiekti specialios paskirties kompiuteriais yra sunku, brangu ar tiesiog neįmanoma. Dabartiniu metu egzistuojančios kompiuterių sistemos yra tik pirmoji šio siekio pakopa: mes jau dabar nesunkiai įsivaizduojame patikimą (šimtams metų) duomenų saugojimą archyvuose ir stebime intelektualaus rytdienos "Semantinio tinklo" (Ryšių technikos naujienos, Nr.4 (30), 2001) sukūrimo pastangas.

   Reikia pripažinti, kad Interneto masto išteklių panaudojimas yra sunkus uždavinys. Specialistai, ruošdami dirvą konkrečiai taikomajai užduočiai, turi pradėti beveik nuo nulio, daug pastangų skirdami techniniams klausimams spręsti, pvz., vartotojų duomenų bazės priežiūrai, kuri su pačia užduotimi neturi nieko bendra. Bet jei paaiškės, kad Interneto masto išteklių panaudojimas yra neišvengiamas, jo infrastruktūros klausimai turės būti galutinai išspręsti.

   Mus gali įkvėpti "Unix" ir "Windows" operacinių sistemų, kuriose šių nereikalingų pastangų išvengta, pavyzdys. Operacinė sistema kompiuteriui suteikia virtualiąją erdvę, kurioje programos veikia būdamos išimtine kompiuterio nuosavybe. Ji pati nustato failų išsidėstymo atminties įrenginiuose tvarką, pasirenka informacijos mainų protokolą, sustato į eilę milijardus duomenų apdorojimo aktų ir pasirenka sąsajas, per kurias kompiuteris pasikeičia informacija su išoriniu objektu. Operacinė programa ženkliai supaprastina naujų kompiuterinių programų sukūrimą. Analogiškai ir internetinio masto operacinė sistema gali supaprastinti naujų paslaugų sukūrimą.

   IMOS sudarys gana siauros programinės įrangos, įdiegtos visuose (kaip kad Meri) kompiuteriuose, lygmuo ir centrinė koordinavimo sistema, valdanti vieną ar daugiau IMOS tarnybinių stočių (serverių) kompleksų. Deja, tokia programinė įranga gali vykdyti tik kertines kiekvienos užduoties funkcijas - paskirstyti išteklius ir nustatyti jų eiliškumą, palaikyti kompiuterių ryšį, nustatyti kiekvienam kompiuteriui būtiną mokestį. Tokios rūšies mikrobranduolio operacinė sistema aukštesnio lygmens funkcijas palieka programoms (IMOS agentams), kurios susietos su operacine sistema, bet nėra jos dalis. Pavyzdžiui, Meri norėdama, kad jos failas, segmentais išsklaidytas po visą Internetą, būtų įsimintas, negalės tiesiogiai naudotis IMOS. Ji turės išsikviesti dubliavimo programą, kuri, pasitelkusi IMOS, šią užduotį atliks. IMOS vadovausis ekonominiais principais, našiai ir tinkamai paskirstydama kompiuterinius išteklius vartotojams bei atlygindama šių išteklių savininkams.

   Visas IMOS teikiamas paslaugas bus galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji paslauga - tai Internete paskirstytųjų duomenų apdorojimas, pvz., fizikinis modeliavimas, radijo signalų analizė, genetinė analizė, kompiuterinių grafikų kūrimas, finansinės prognozės. Antroji - Interneto vartotojų aptarnavimas dialogo režimu, pvz., naudojimasis atminties įtaisų sistema, duomenų bazėmis, tinklų naršyklėmis, tinklalapiais, garso ir vaizdo informacijos tiekimas.

Kas yra mano, tas ir tavo

   Šiandien didesnė kompiuterinių priemonių dalis yra privačiose rankose - organizacijos ir asmenys naudojasi nuosavais kompiuteriais bei jų sistemomis. Sukūrus IMOS bus įprasta naudotis viso Interneto ištekliais. Išteklių fondas - tai pagrindiniai kompiuteriai, gebantys apdoroti ir laikyti duomenis atminties įrenginiuose, bei tinklai, gebantys šiuos duomenis paskirstyti tarp kompiuterių. Fondas ir liks privačia nuosavybe, bet bus prieinamas visiems. Pagrindiniai kompiuteriai bus įvairiausi - staliniai, nešiojamieji, tarnybiniai stočių kompiuteriai, prie tinklo prijungti atminties įrenginiai ir galbūt delniniai prietaisai.

   Interneto išteklių fondas skirsis nuo privataus fondo. Šiuo metu prie Interneto yra prisijungę per 150 milijonų vartotojų, kurių skaičius auga pagal eksponentinį dėsnį. Taigi IMOS galės valdyti virtualųjį 150 milijonų kartų spartesnį kompiuterį ir tiek pat kartų talpesnės atminties nei įprastinį. Tokiu virtualiuoju kompiuteriu vienu metu naudosis didelis vartotojų būrys. Nors tinklo eksploatavimo išlaidos bus nemenkos, vartotojas naudosis spartesniu, talpesniu ir pigesniu kompiuteriu, negu tuo, ką jis galėtų išsinuomoti privačiai. Jeigu išteklių fondo aparatinė įranga bus nuolat tobulinama, šio superkompiuterio sparta ir atminties talpa didės netgi greičiau nei prie tinklo prijungiamų kompiuterių skaičius. Be to, išteklių fondui bus nereikalinga papildoma priežiūra: sugedusį kompiuterį šeimininkas suremontuos ar pakeis jį kitu.

   Turint tokį išteklių fondą, yra įmanomi nepaprastai dideli lygiagretūs informacijos duomenų srautai. Prisiminkime Meri filmą: jis buvo sudėtas iš fragmentų, kurie buvo galbūt kokiuose 200 kompiuterių. Kiekvienas pagrindinis kompiuteris gali būti AK, prie Interneto prijungtas per senovinį 56k modemą: toks informacijos perdavimo greitis aiškiai per mažas aukštos kokybės vaizdo filmui žiūrėti, bet kooperuodamiesi vartotojai gali pasiekti ir 10 megabitų per sekundę greitį - didesnį nei kabelinės televizijos modemuose. Informaciją, saugomą tokioje paskirstytoje sistemoje, galima pasiekti iš bet kurios vietos; ji išliks net ir tuo atveju, jei dalis išteklių fondo bus sunaikinta. Įmanoma garantuoti ir labai didelį saugumą: tarkim, sistema bus pažeidžiama tik įsilaužus į 10 tūkstančių kompiuterių.

   Taigi, realizavus Interneto išteklių panaudojimo koncepciją, gerokai prasiplės kai kurių galimybių ribos ir sumažės naudojimosi jomis savikaina. Tačiau kai kurioms užduotims vykdyti IMOS nebus nei realizuota koncepcija, nei panacėja. Taip pat numatoma, kad IMOS susidurs ir su sunkumais. Dėl kai kurių išteklių fondo ypatumų susidarys IMOS papildomų kliūčių. Išteklių fondas bus nevienalytis: jį formuojantys kompiuteriai bus su skirtingais procesoriais ir skirtingomis operacinėmis sistemomis. Jie turės ir skirtingos talpos diskus, t.y. atmintį, o jų prisijungimo prie Interneto greičiai kis plačiu intervalu. Kai kurie kompiuteriai bus paslėpti už vadinamųjų "ugninių sienų" ar kitų panašių programinės įrangos lygmenų, kurių tikslas - uždrausti ar sutrukdyti kitiems vartotojams įsiskverbti į jų virtualiąją erdvę. Kai kurie kompiuteriai fonde "lankysis" tik priešokiais, tarkim, staliniai AK naktimis bus išjungiami, o nešiojamieji kompiuteriai bei modemus naudojančios sistemos dažnai išvis nebus įjungiami. Nemažai kompiuterių nelauktai išnyks - kartais visam laikui - ir lygiai taip pat atsiras naujų.

   IMOS savininkai turėtų pasirūpinti ir tuo, kad jų santykiai su kompiuterių savininkais nebūtų antagonistiniai. Reiktų daryti kaip galima mažesnę įtaką kompiuterio darbui ne Interneto režimu ir gerbti savininko reikalavimus, pvz., jis galėtų leisti kompiuteriu naudotis tik naktį arba tik tam tikroms užduotims vykdyti. Kita vertus, IMOS, pati būdama "pavyzdingo elgesio", netikės tuo, kad kiekvienas kompiuterio savininkas elgsis pagal taisykles. Savininkai galės kruopščiai stebėti, kaip veikia jų kompiuteriai, ir daryti jiems įtaką. Smalsūs ar piktavaliai vartotojai gali pabandyti sutrikdyti sistemos darbą ar ją apgauti. Visų šių klausimų sprendimai turės didelės įtakos IMOS struktūrai.

Kas ką gaus?

   Interneto masto operacinė sistema vadovausis pagrindine strategija - išteklių paskirstymu ir atlyginimu tiekėjams už naudojimąsi šiais ištekliais. Pasiūlytas sąveikos su tiekėjais modelis pagrįstas ekonominiais principais, pagal kuriuos tiekėjas, išnuomojęs savo išteklius vartotojui, ir pats esti vartotojas. Devintajame dešimtmetyje Xerox PARC tyrėjai išanalizavo ir pasiūlė ekonomines prielaidas, kuo vadovautis skirstant kompiuterinius išteklius ir atlyginant jų savininkams. Kiek vėliau Mojo Nation parengė visiems tiekėjams ir vartotojams bendrą sistemą, kaip vartotojams už naudojimąsi jų resursais mokėti virtualiąja valiuta (mojo). Savo ruožtu šią mojo už naudojimąsi šia sistema paruošė ir sau. Toks ekonominiais principais pagrįstas modelis savininkus skatina siūlyti savo išteklius. Be to, kaip parodė teoriniai tyrimai, ištekliai tokiu būdu būna paskirstomi optimaliai.

   Net disponuodama 150 milijonų kompiuterių, IMOS pajaus, ką reiškia išteklių stoka, kadangi kai kuriems uždaviniams spręsti praktiškai yra reikalingas jų neribotas kiekis. Nuolat spręsdama, kuriuos duomenis apdoroti pirmiausia ir kaip panaudoti atmintį, užduotis IMOS atlikti privalės kaip galima pigiau. Taip pat būtų teisinga našiai atlikti užduotis ne kitų sąskaita. Kad šių veiklos principų būtų laikomasi bent apytiksliai, reikia sukurti atitinkamą algoritmą.

   Šioje bendrojo naudojimosi tinklu ekonominėje sistemoje turi būti nustatyti pagrindiniai išteklius apibūdinantys vienetai, pvz., diskų, kuriais naudojamasi visą dieną, talpa (megabaitais), ir apibrėžti dydžiai, pagal kuriuos vertinamas naudojimasis tinklo ištekliais, pvz., informacijos perdavimo greitis, kreipties į atminties įrenginius dažnių juostos plotis arba šių įrenginių naudojimo statistika. Sistema taip pat turi nustatyti išteklių pirkimo-pardavimo tvarką (pvz., ar apmokėti iš anksto) ir apibrėžti kainų nustatymo tvarką (pvz., aukcione ar per tarpininką).

   Laikydamasi tokių veiklos principų, IMOS turės sklandžiai ir saugiai naudoti savo išteklius. Ji turės turėti savo banką laikyti tiekėjų ir vartotojų sąskaitoms; priklausomai nuo to, kaip panaudojami ištekliai, pinigai bus arba įrašomi į sąskaitą, arba iš jos nurašomi. Visi šios veiklos dalyviai galės IMOS valiutą konvertuoti į tikruosius pinigus. IMOS taip pat turės garantuoti priimtinus įvairius išteklių parengties būdus: juk Meri nenori, kad jos žiūrimas filmas "subyrėtų" pusiaukelėje. Ekonominė sistema tiekėjams leis kontroliuoti savo išteklių panaudojimą. Pavyzdžiui, AK savininkas galės pareikalauti, kad jo kompiuterio procesorius būtų naudojamas tik tarp 9 ir 17 val., antraip už naudojimąsi teks brangiai mokėti.

   Be abejo, sukčius pinigai gundys ir skatins veikti, todėl IMOS dalyviai naudosis įvairiom priemonėm, kad galėtų vienas kitą kontroliuoti. Išteklių pardavėjai, modifikuodami ar suklaidindami savo kompiuteryje pragenamą IMOS programą (agentą), pateiks fiktyvių rezultatų, neatlikdami jokio naudingo darbo. Todėl mokslininkai yra sukūrę statistinių metodų, padedančių įvardyti piktavalius ar netinkamai veikiančius kompiuterius. Neseniai buvo pasiūlytas metodas apsidrausti nuo nepelnytų tiekėjų įplaukų. Norint jį realizuoti, tereikėtų, kad kiekvieno veikiančio pagrindinio kompiuterio tarpinius rezultatus galėtų greitai patikrinti serveris, o tai, ar patikrino serveris, galima nustatyti tik tuomet, kai jau atlikta užduotis. Norint išvengti apgaulės saugant duomenis ar teikiant kitas paslaugas, reikalingi kiti sprendimo būdai.

   Naudojimasis IMOS ištekliais vartotojui tekainuotų nedidelę dalį tos sumos, kurią jis sumokėtų privačiai išsinuomodamas kompiuterinę įrangą. Būtų idealu, jei nuomos kaina būtų ne per didelė, kad tiekėjai būtų suinteresuoti ją išnuomoti, ir ne per maža, kad internetinio masto paslaugos ekonomiškai būtų įgyvendinamos. Tokiu atveju AK savininkas į sistemą žvelgs kaip į galimybę daryti naudingus natūrinius mainus: už naudojimąsi procesoriumi ir diskų atmintimi kompiuterio neveikos metu jis gaus nemokamų paslaugų, pvz., galimybę dubliuoti failus ar naudotis svetimais tinklalapiais.

Pagrindinė IMOS struktūra

   Šiuo metu remiamasi dviem pagrindiniais siūlomos IMOS sandaros principais: minimalaus branduolio operacine sistema ir tarnybinių stočių (serverių) valdymu. Kompiuterio operacinė sistema, kuri vykdo tik bazines funkcijas, vadinama mikrobranduolio sistema. Tokio tipo sistema susieta su vartotojo aukštesnio lygmens funkcijų programomis. Šias programas lengva derinti ir keisti. Tokia metodika pirmąkart buvo išbandyta akademinio tyrimo sistemose ir turėjo įtakos kai kurių komercinių operacinių sistemų, tokių kaip kad "Windows NT", kūrimui. Tačiau dauguma gerai žinomų operacinių sistemų yra ne mikrobranduolio tipo.

   IMOS mikrobranduolys atlieka šias funkcijas: skirsto išteklius (ilgalaikis procesorinių resursų ir atminties paskirstymas), nustato visos sistemos bei atskirų kompiuterių užduočių eiliškumą, vykdo išteklių panaudojimo apskaitą, sukuria algoritmą, skirstantį taikomąsias programas. IMOS kompiuterių operacinių sistemų funkcijų nedubliuos.

   Sistemos veikla turi būti koordinuojama serveriais, o šie valdomi IMOS valdytojo, valstybės finansuojamos organizacijos arba privačių kompanijų - sistemos išteklių pirkėjų bei pardavėjų - susivienijimo. Centralizacija čia priešpriešinama lygiavos principui, kuris populiarus kai kuriose lygiateisėse sistemose. Pagrindiniai serveriai būtini tam, kad garantuotų svarbios informacijos konfidencialumą. Atrodo, kad tokiai centralizacijai reikalinga sava valdymo sistema, kuri išsikerojusi, tapusi nepaslanki galiausiai uždusintų IMOS veiklą. Laimei, šie nuogąstavimai yra nepagrįsti: reikiamas kiekis serverių gali lengvai kaupti informaciją apie kiekvieną prie Interneto prijungtą pagrindinį kompiuterį ir nuolatos su jais susisiekti. Pavyzdžiui, "Napster" viena pagrindinė tarnybinė stotis aptarnauja 60 milijonų klientų. Beje, veikianti IMOS, kuri realiu laiku teikia paslaugas, beveik nesutrinka net ir laikinai išjungus serverius.

   IMOS serverių kompleksas gali vykdyti nustatytą vartosenos strategiją, atlikti išteklių bei užduočių aprašų, suformuotų duomenų bazėse, priežiūrą. Išteklių aprašai turi būti sudaryti, pvz., iš tokios informacijos: kompiuteriuose naudojama operacinė sistema, procesoriaus tipas ir sparta, bendroji ir laisvoji disko talpa, operatyvioji atmintis, darbo ir jungimosi prie tinklo statistika. Vartosenos strategija - tai sąlygos, kuriomis savininkas leidžia naudotis savais ištekliais. Į užduoties aprašą įeina ištekliai, parengti darbui dialogo režimu, ir eiliškumo tvarka suskirstytos duomenų apdorojimo užduotys.

   Asmenims, norintiems pasiūlyti savo išteklius ir atidaryti sąskaitą, reikia susisiekti su serverių kompleksu (pvz., per tinklalapį), įkelti ir įdiegti IMOS agento programą ir t.t. IMOS agentas yra tas, kuris valdo kompiuteryje išteklius. Jis periodiškai iš IMOS serverių komplekso gauna vykdytinų užduočių sąrašą.

   Išteklių vartotojai siunčia serveriams užduočių užklausą ir taikomąsias programas (agentus), kad šios būtų pragintos išteklių kompiuteriuose. Paslaugų teikimo vadybininkas gali paklausti IMOS, kuriuose kompiuteriuose yra praginamos programos, ir kelti jų išteklių pareikalavimą. Pavyzdžiui, paskirstytojo dubliavimo paslaugai teikti reikia chaotiškai jungiamų kompiuterių, tokių kaip Meri nešiojamasis, kurių eksploatavimas kainuotų pigiau. IMOS, turėdama nuomojamų kompiuterių adresus ir išteklių aprašus, leidžia agento programai, kuri pragenama vartotojų kompiuteriuose, tiesiogiai juos valdyti. Jeigu kai kurie kompiuteriai tampa nebeprieinami, jie keičiami naujais. IMOS nepasako klientams, kaip teikiamos realiu laiku paslaugos, neaiškina teikiamos paslaugos tvarkos bei klientų atsakomybės. Tačiau IMOS kontroliuoja išmokų kompiuterių savininkams srautus.

Taikomųjų programinių priemonių rinkinys

   Iš esmės pagrindinių IMOS gebėjimų - išteklių skirstymo, užduočių tvarkaraščio sudarymo ir visuotinės kontrolės - pakanka, kad būtų pasiūlyta visa paslaugų įvairovė. Tačiau dauguma paslaugų turi remtis papildomomis programinės įrangos priemonėmis. Todėl yra pravartu turėti visą programinės įrangos rinkinį, kuris vėliau programuotojams pagelbėtų kuriant naujas paslaugas. Šių programinių priemonių kodai turi būti pateikti kartu su paslaugų užduotimis. Pateiksime kai kurių tokių programinių priemonių trumpus aprašymus:

   Vietos nustatymas nepriklausomu maršrutu. IMOS glūdi potenciali galimybė paskirstyti informaciją bei užduočių vykdymo pavyzdžius tarp milijonų išteklius tiekiančių kompiuterių. Tokia galimybė turi būti sudaroma nuolat. Siekiant palengvinti jos įgyvendinimą, užduotyse objektus reikia įvardyti pagal GUID (Globally Unique Identifiers - visuotinę unikalią identifikavimo sistemą). Šių vardų atpažinimas įgalina surasti objektą nepriklausomu maršrutu, t.y., nusiųsti objektui užklausą net nežinant kur jis yra. Tokiam supaprastintam vietos nustatymui reikalinga laikoma viename kompiuteryje GUID duomenų bazė, bet tada jis nepajėgus valdyti milijonų kompiuterių užklausų srauto. Todėl būtų racionaliau, kad IMOS programinių priemonių rinkinys paskirstytų GUID duomenų bazę išteklius tiekiantiems kompiuteriams. Panaši skirstomoji sistema šiuo metu kuriama Berklio universitete Kalifornijoje.

   Nuolatinis duomenų laikymas atminties saugyklose. IMOS sukaupta informacija turi būti patikimai saugoma, t.y. turi išlikti ir po įvairių nelaimingų atsitikimų. Todėl šios užduoties programinė įranga papildoma duomenų kodavimo, atnaujinimo ir taisymo algoritmais. Kad saugojimas būtų kuo patikimesnis, duomenys užkoduojami vadinamuoju "m - iš - n" kodu. Šio kodo principas realizuojamas hologramose, kuriose visam hologramos vaizdui rekonstruoti pakanka nedidelės jos dalies. Kodavimo principas yra paprastas: informacija paskirstoma tarp "n" objektų ("n" išteklių kompiuterių), iš kurių bet kurie "m" (kartu paėmus) yra pajėgūs atkurti visus duomenis. Pavyzdžiui, programinėmis priemonėmis galima užkoduoti 64 objektus, o iš jų pakaks bet kurių 16, kad būtų atkurti visi duomenys. Taip pat yra svarbus nuolatinis saugomų failų taisymas. Jei kuris nors duomenų objektas pažeidžiamas, taisymo programinė įranga jį ištaiso. Sumaniai parengtos nuolatinio duomenų saugojimo priemonės gali juos išsaugoti šimtus metų.

   Saugusis informacijos atnaujinimas. Jei atliekant užduotį prisieina atnaujinti saugomą informaciją, gali kilti problemų. Tarkim, turi būti atnaujintos visos informacijos kopijos, o objektų GUID turi remtis paskutine kopija. Kreipties valdymo mechanizmas turi užkirsti kelią neįgaliotiems asmenims atnaujinti informaciją. Tokiu atveju saugaus duomenų atnaujinimo programinė įranga remiasi Byzantyne sutarties protokolais, pagal kuriuos išteklių kompiuterių "sprendimas" laikomas teisingu net ir tuo atveju, jei trečdalis jų bando procesą pakreipti kita linkme.

   Kitos programinės priemonės. Priemonių rinkinys suteikia ir papildomų galimybių, pvz., keičia failų formatą (tuo atveju, jei kompiuteriai veikia skirtingose terpėse) bei sinchronizuoja jų bibliotekas (padeda kompiuteriams bendradarbiauti).

   IMOS gali patekti į užburtą ratą, pristabdantį naujų technologijų panaudojimą: nesant gausaus vartotojų būrio, IMOS negali pasiūlyti įvairių paslaugų asortimento. Ir atvirkščiai, nesant įvairių paslaugų, nesiformuoja plati vartotojų rinka. Kai steigėjus ir vartotojus pavyks įtikinti, kad IMOS yra vertas dėmesio sumanymas, bus pasiekta "kritinė masė", ir tada sistema ims sparčiai vystytis.

   Internetas jau dabar yra didžiulis, bet toli gražu nepanaudotas išteklių fondas. Sprogimą primenantis pasaulinio raizginio WWW populiarėjimas šį išteklių fondą tik didina. Interneto masto operacinė sistema stengiasi sutelkti daugelio programuotojų pastangas, kad šis pasaulinis kompiuteris būtų "užkurtas" ir nebūtų sukama galva dėl jo aparatūrinės įrangos. Kas gali pasakyti, kas mūsų laukia ateity? Meri su savo kompiuteriu išdarinėja tokius dalykus, kurių mes nė nesapnavome.