Ar įmanoma šalyje išsaugoti anksčiau sukurtąjį elektronikos žinių potencialą, ar esame pasmerkti tam, kad vis daugiau tokios veiklos, pirmiausia gamybos, persikels į kitas šalis? Šalis, apie kurią yra kalbama, yra Švedija. Klausimus savaitraščio "Elektronik i Norden" puslapiuose kelia ir į juos bando atsakyti Bo Wikstriomas - žymus švedų elektronikos specialistas, tačiau manome, kad visa tai ne mažiau įdomu ir Lietuvos skaitytojams.

   Daug kas tvirtina, kad mes gyvename postindustrinėje visuomenėje. Veikiai visur vyraus paslaugų kūrimas. Jau dabar mes labai sparčiai artinamės prie beveik visiškai virtualaus pasaulio. Turiu tiesiai pasakyti, jog nesu didelis virtualių menkių filė gerbėjas ir kad niekam iš mūsų tikriausiai nepavyks įsigyti virtualių antikvarinių vertybių.

   Aš - jau senas žmogus, todėl pamenu, kas buvo kalbama pasirodžius pirmiesiems greito maisto restoranams ar sintetiniams maistiniams priedams. Tada mes irgi bandėme ekstrapoliuoti, kas įvyks po kokių dvidešimties metų, ir svajojome, jog tuomet kiekvienas ryte gausime po žalią tabletę, kuri patenkins visos dienos maisto medžiagų poreikius.

   Aišku, programinės įrangos ir paslaugų sektoriai smarkiai plečiasi, bet privalome atsiminti, kad gamybos aparatūrą gaminant didesnę ir našesnę gamybos sektorius dėl to nesumažėja, kadangi produktų ir pritaikymų poreikiai auga žymiai sparčiau. Nyksta atskirus technikos sektorius skiriančios ribos. Tačiau tuo pat metu yra būtina turėti savo programinei įrangai efektyvesnių platformų. Savo sukurtąsias paslaugas yra žymiai lengviau parduoti, jeigu jos tinkamai įpakuotos.

   Iki 99 proc. visų elektronikos gaminių gaminami naudojant dvi konstrukcijas - paviršiaus montavimą ir montavimą skylėse. Tai atitinka panašų išsivystymo lygį, kokio mechanikos pramonė buvo šešioliktajame amžiuje. Tuomet beveik viskas buvo arba lydoma, arba kalama. Taigi, sveiki atvykę į viduramžius!

   Tačiau dabar daugelyje kitų šalių pradedame matyti atsirandant naujų montavimo ir gamybos technologijų. Klausimas: ar mes Švedijoje nenorime prisijungti prie visos šios pažangos?

   Turime įsisąmoninti, kad beveik stipriausias sėkmingo inovacijų klimato atsiradimo faktorius yra naujų technologinių procesų kūrimas. Nė vienas išradėjas nesukurs gaminio, jeigu jo bus neįmanoma pagaminti. Kai atsiranda naujos gamybos technologijos, tuomet daugelis pamato naujų gaminių sukūrimo galimybes.

   Būtent intensyvios investicijos gamybos technologijoms mechanikos srityje kadaise ir padėjo pagrindus didžiosioms šiandienos Švedijos kompanijoms.

Gamyba keliauja į užsienį

   Ar mes turime pasitraukti iš elektronikos srities? Kur reikia nukreipti pastangas didinant efektyvumą ir konkurencinį pajėgumą? Regime, kaip išnyksta vis daugiau elektronikos įmonių, pradedant įrenginių gamintojais ir baigiant komponentų tiekėjais. Jų užsakymus perima užsienio gamintojai.

   Tie gamintojai, žinoma, daro savo darbą gerai, kitaip mes jais nepasitikėtume. Daugelis jų pakėlė darbo našumą todėl, kad pasinaudojo didelio masto serijų teikiamais pranašumais. Bet kai komponentų tiekėjai vis stambėja ir stambėja, jie rizikuoja tapti labai nerangiais. Kuo didesnė yra kompanija, tuo sunkiau jai yra pakeisti gamybos aparatą.

   Kodėl Švedijoje nesugebama vystyti konkurencinės gamybos? Kai kurie gaminiai yra nelabai sudėtingi, todėl juos galima perkelti į šalis, kur darbo jėga apmokama mažiau. Bet, palyginus su kitomis technikos sritimis, šie gaminiai gali būti gana sudėtingi, todėl nemažai šalių stengiasi pritraukti elektronikos gamybą.

Įspūdingai

   Kai kartu su švedų pramonininkų delegacija aplankiau Taivanį, buvau visiškai apstulbintas. Iš tiesų, mes buvome priversti konstatuoti, jog diduma pasaulyje parduodamų svarbiausių kompiuterių dalių ir nešiojamųjų kompiuterių yra gaminami Taivanyje. Šios šalies gamintojai tampa vis stipresni ir stipresni.

   Šios nedidelės šalies plotas atitinka (atmetus kalnų rajonus) dvi Švedijos provincijas. Be to, turime pripažinti, jog atlyginimų lygmuo yra maždaug toks pat kaip ir Švedijoje. Labai didelį įspūdį paliko investicijos galingam moksliniam institutui ITRI, kuriame dirba 5000-6000 žmonių. ITRI veikla yra gerai suderinta ir su universitetais bei kitomis aukštosiomis mokyklomis, ir su pramone.

   Bet galima pastebėti, jog gamybos technologijos nėra labai šiuolaikiškos, kas, žinant tai, kad Taivanis labai stengiasi pasidaryti didžiausiu pasaulyje integrinių grandynų gamintoju, gerokai nustebino.

Geras panaudojimas

   Kur slypi šios šalies konkurencingumo paslaptis? Efektyvumas ir dėmesio telkimas kokybei, kartu su kinų kultūra, - visa tai leido pasiekti kur kas geresnį gamybos įrangos panaudojimo laipsnį negu kitur. Be to, Taivanio ir Kinijos kompanijos gali pirkti pigesnius komponentus. Jeigu gamyba labai imli darbui, Taivanio kompanijos perkelia ją į Kiniją, kur darbo jėga yra pigesnė. Toks perkėlimas nesudaro jokių problemų, nes verslo požiūriu abi šalis jungia visai atviri kanalai.

   Kinija - ši milžiniška šalis - taip pat pradėjo judėti investicijų į išsilavinimą ir mokslo didinimo bei mokslinių institutų stiprinimo kryptimi. Vakaruose daug kinų dirba mokslinį darbą arba aukštos technologijos srities kompanijose. Tai, aišku, yra labai geras abipusio poveikio ir skirtingų kultūrų tarpusavio supratimo aspektas. Be to, Vakarai daro poveikį Kinijai dar ir tuo, kad čia pasirodo daug aukštųjų technologijų sričiai priklausančių gaminių. Nepaprastai yra svarbu su abiem šiomis šalimis užmegzti kuo platesnį bendradarbiavimą.

   Bet ar patys mes turime užtektinai resursų, kad galėtume susikurti reikalingas sėkmės sąlygas?

Didelė rizika

   Ar nebūsime praradę ankstesnį susitelkimą didinti mūsų konkurencinį pajėgumą naujų technologijų pagalba? Juk būtent taip mes sukūrėme savo visuomenę. Mes stengėmės bent keliose srityse būti žingsniu priekyje. Bet dabar kartais atrodo, jog darbas aukštųjų technologijų gamybos srityje vis mažiau prestižiškas.

   Jeigu nustosime investuoti į naujas gamybos technologijas, daugelis gamintojų, ypač iš elektronikos srities, paliks Švediją. Ir ar galima toliau vien kurti naujų produktų jų negaminant?

   Tikriausiai, ne. Tai bus vis sunkiau ir sunkiau, kadangi mažės supratimas, kaip reikia efektyviausiai panaudoti sudėtingą gamybinę įrangą.

   Ne taip seniai Švedijoje buvo gaminama gana daug televizorių. Bet gamybos pajėgumų vystymas atsiliko nuo Švedijoje buvusio gamybos kaštų lygio ir gamyba iškeliavo į kitas šalis. Tuo metu daug kas manė, kad gamybą galima perkelti kitur, o patiems toliau tęsti konstravimo darbus. Tačiau ar kas dar šiandien Švedijoje konstruoja televizorius?

   Perkėlus gamybą, dažniausiai laimima mažesnė gamybos kaina: geresnė kokybė, didesnis lankstumas, mažesnis kapitalo surišimas ir mažesnė ekonominė rizika. Bet kartu yra prisiimama didelė strateginė rizika. Dažniausiai taip yra prarandami patys gaminiai.

Ne viskas yra taip tamsu

   Didieji gamintojai patiria mažesnę konkurenciją, bet jiems sunkiau užleisti vietą gamybos technologijai. Naujos technologijos paprastai būna ne taip gerai patikrintos kaip senos, todėl kuo didesnė yra įmonė, tuo daugiau ji rizikuoja pereidama prie naujos technologijos.

   Viena svarbiausių sričių, į kurią reikia nukreipti mokslininkų ir konstruktorių pajėgas, yra spartūs ir efektyvūs patikros būdai, leidžiantys kiek įmanoma sumažinti diegiant naujas technologijas atsirandančią riziką ir gamybos sutrikimus. Negalima viską tapyti vien tamsiomis spalvomis. Gamybos technologijų srityje Švedijoje vyksta nemažai dalykų. Pradėta mokslinė programa EPROPER, kurioje dalyvauja 17 elektroninių konstrukcijų srityje besidarbuojančių doktorantų. Švedijos pramonės asociacijos elektronikos taryba kartu su firma Vinnova ruošia pasiūlymą vyriausybei ir Riksdagui, kaip reiktų padidinti elektronikos sektoriaus konkurencinį pajėgumą. Ši iniciatyva jau pagimdė PULS (Program foer Utveckling av en Ledande elektronikindustri i Sverige - pirmaujančios elektronikos pramonės sukūrimo Švedijoje programa). PULS dėmesys skiriamas mokslui, studijoms ir naujų gaminių kūrimui. Ši programa buvo pristatyta vyriausybei bei pramonės ir mokslo atstovams. Visi buvo vieningi dėl to, jog norėjo, kad ši programa taptų svarbia investicija į pramonės vystymui reikalingos infrastruktūros sukūrimą.

   Be to, privalome atminti, jog elektronikos pramonė dažnai yra ta šaka, kuri sukuria naujų technologijų, vėliau pritaikomų ir kitose šakose, tokiose kaip medicina ar biotechnologija, nes pastarųjų gamybos apimtys retai būna tiek didelės, kad jos pačios galėtų investuoti į naujų brangių technologijų kūrimą.

Svarbios sąsajos

   Svarbios vietos, į kurias privalo būti nukreiptos elektronikos pramonei skirtos investicijos, yra stiprūs moksliniai institutai. Jie yra sąsaja, jungianti universitetus ir aukštąsias mokyklas. Galime matyti, kaip pasisekė Suomijai, kai ji nutarė daugiau investuoti į savo mokslinius institutus.

   Aišku, yra labai svarbu pateikti naujų žinių ir naujų technologijų, tačiau kas iš pramonėje dirbančių žmonių turės iš tų bandymų naudos, jei jie nesupras tų naujovių ar neturės priėjimo prie jų.

   Labai blogai, kad Švedijos moksliniai institutai yra nepakankamai finansuojami. Taigi yra rizikuojama - institutai galiausiai gali virsti vien komercinėmis konsultacijų firmomis.

Privalome būti pirmosiose linijose

   Taip pat privalome siekti geriau ir aktyviau dalyvauti Europos Bendrijos finansuojamuose moksliniuose tyrimuose. Šeštoji aprėminančioji programa, kuri veikiai prasidės, ypač didelį dėmesį kreips į nanotechnologijas. Šios technologijos yra svarbios ne tik pačios savaime, bet ir darys įtaką daugeliui kitų technikos sričių. Per ketverius metus jų vystymui bus skirta apie 4 mlrd. eurų.

   JAV į šias technologijas, kurios gali sukelti viską apimančią pramonės revoliuciją, investuoja kelis šimtus milijonų dolerių.

   Nanotechnologija, be abejonės, yra svarbi elektronikos šakos gamybos technologijų vystymosi kryptis. Bet ar turime pakankamai mokslinių resursų, leidžiančių sukurti reikalingą tyrimų infrastruktūrą ir skleisti žinias tarp pramonės atstovų?