Japonijos elektronikos kompanijos, reaguodamos į rinkos poreikius, sparčiai artėja prie 40 Gb/s spartos komponentų ir perdavimo sistemų sukūrimo. „Netolimoje ateityje, kai pavyks suderinti 40 Gb/s ir 80 bangos ilgių optinio ryšio sistemas, visiems Japonijos namuose esantiems telefonams prijungti pakaks vos vienos skaidulos", - teigia Shinzo Suzaki iš Tokijuje įsikūrusios kompanijos Fujikura.

   Fujikura - viena iš daugelio japonų kompanijų, kuriančių šią technologiją. Svarbiausi dalykai 40 Gb/s sistemoms yra chromatinės dispersijos ir poliarizacijos modų dispersijos valdymas", - sako Suzaki. - „Todėl kurdami savo gaminius šiems klausimams mes skiriame daugiausia dėmesio."

   Tokios kompanijos kaip Asahi Glass, Hitachi, Mitsubishi Electric, NEC Corporation, NTT, Sumitomo Electric, Toshiba, Yokogava Electric bei kelios kitos mato, kaip JAV atsiranda rinka OC-768 sistemoms ir nori į ją patekti nuo pat pradžių. Antai Mitsubishi jau pranešė veikiai pateiksianti rinkai 40 Gb/s spartos elektroabsorbcinį moduliatorių. Turintis daug kvantinių duobių (MQW) moduliatorius užaugintas ant pusiau izoliuojančio padėklo, nes taip pavyko sumažinti jo parazitinę talpą. Mitsubishi vertinimu, prietaiso darbo trukmė bus ilgesnė nei 17 mln. valandų.

   Yokogava, kurdama telekomunikacinius loginius integrinius grandynus (IG) ir IG, skirtus optinio ryšio lazeriniams diodams valdyti, panaudojo heterosandarinius bipolius tranzistorius. Prietaisai reaguoja į 50 Gb/s siekiančią spartą. Yokogava siūlo juos taikyti 40 Gb/s spartos OC-768 WDM optinio ryšio tinkluose.

   NEC Corp. parengė rinkai 40 Gb/s multiplekserį. Jau šiemet šis prietaisas bus pradėtas tiekti teritoriniams duomenų perdavimo tinklams. Prietaiso keturi 10 Gb/s spartos kanalai sudėti į vieną 40 Gb/s kanalą naudojant grubų WDM. NEC tvirtina, jog grubus WDM bus ekonomiškesnis nei dabartinių magistralinių tinklų didelio tankio WDM (DWDM).

   Otani iš kompanijos KDDI pranešė, kad jie jau beveik paruošė rinkai 40 Gb/s 3R optinius regeneratorius, kurie padės išspręsti tokias WDM tinklų problemas, kaip poliarizacijos modų dispersija.

   Artėjant 40 Gb/s sistemų bumui vis svarbesniu faktoriumi tampa efektyvumas. „Telekomai kenčia dėl sumažėjusių pajamų, todėl leis pinigus tik tam, kas padidins jų efektyvumą, - sako Otani, - o naujuosius WDM terminalus galima priderinti ir 10, ir 40 Gb/s duomenų srautams. Taigi įmanoma pradėti teikti 40 Gb/s ryšio paslaugas, kai tik jų prireiks, ir nebūtina bus pertvarkyti visus kanalus dirbti 40 Gb/s, o tik tiek, kiek reikia. Priklausomai nuo paslaugos pobūdžio kiti galės veikti 10 Gb/s ar 2,5 Gb/s sparta."

   Šiomis dienomis galima rasti daugybę mikroelektromechaninių sistemų (MEMS) taikymo optiniams tinklams skirtuose perjungikliuose pavyzdžių. Tarp tokiems prietaisams reikalingų savybių reiktų išskirti mažą sunaudojamą galią, didelę perjungimo spartą, didelį patikimumą, kompaktiškumą ir gamybos paprastumą. Bet kai kurias jų tam tikrose konstrukcijose yra labai sunku pasiekti. Floridos Optikos ir lazerių tyrimo ir studijų centro CREOL mokslininkai, kūrę kapiliarinį bangolaidinį perjungiklį (viršuje, kairėje) stengėsi, kad jis patenkintų kuo daugiau šių reikalavimų. 1"2 perjungiklis yra nesunkiai gaminamas ir jau buvo išbandytas perjunginėjant šviesą daugiau kaip 300 mln. kartų.

   Judančiame 500 mm ilgio, 400 mm pločio ir 6 mm storio strypelyje yra du šviesolaidžiai, kuriuos galima paslinkti vertikalia kryptimi per 4 mm. Tarp strypelio ir padėklo prijungta įtampa sukuria strypelį veikiančią elektrostatinę jėgą, kuri strypelį prispaudžia prie padėklo. Šitaip vienas išvesties šviesolaidis yra patraukiamas šalin nuo įvesties šviesolaidžio, o prie pastarojo priartėja antrasis (viršuje, dešinėje). Šitaip šviesa yra perjungiama iš vieno šviesolaidžio į kitą (apačioje). Vienmodžiai šviesolaidžiai yra pagaminti iš silicio oksinitrido plėvelių ir vienas nuo kito atskirti daugeliu sluoksnių, vienas iš kurių - 100 nm storio chromo sluoksnis yra elektrodas.

   Prietaisą gaminant visas darinys yra nusodinamas ant 4 mm storio silicio dioksido, esančio silicio plokštelės paviršiuje, sluoksnio. Šoniniai strypelio dydžiai yra suformuojami naudojant reaktyvųjį joninį ėsdinimą ir fotolitografiją. Visa tai leidžia šviesolaidžius sutapatinti 1 % tikslumu. Strypelis yra pritraukiamas, kuomet įtampa yra lygi 25 V, o atleidžiamas, kai 15 V. Perjungiklis suveikia per 90 ms. Išmatuotoji kryžminė sąveika tarp dviejų šviesolaidžių buvo lygi -24 dB.

   Jurijus Ovčinikovas ir Timanas Pfau iš Štutgarto universiteto sukūrė naujovišką interferometrą, kuris senuosius metodus lenkia net 500 kartų ir leidžia matuoti pačius mažiausius judesius. Interferometrai ir šiaip jau yra labai jautrūs matavimo prietaisai, leidžiantys nustatyti koordinatės pasikeitimą šimtų nanometrų tikslumu - tai atitinka apie pusę naudojamos šviesos bangos ilgio. Paprastai tam reikia dviejų koherentiškų lazerio pluoštelių, sudedamų ekrane arba fotodetektoriaus paviršiuje. Vienas pluoštelis visada nueina tą patį kelią, o kito, matuojamojo pluoštelio kelias kinta. Ekrane dėl to atsiranda interferencinis vaizdas, kuris leidžia išmatuoti atstumą arba judesį.

   Naujajam daugiamodžiu bangolaidiniu interferometru (MWI - Multimode Waveguide Interferometer) vadinamam prietaisui nereikia jokio atraminio spindulio. Tas pats vienintelis šviesos pluoštelis yra daug kartų atspindimas tarp dviejų lygiagrečių, judančių veidrodžių, o pluoštelio komponentai suskyla į daug šiek tiek besiskiriančių gijų, vadinamų modomis. Modų interferencija galiausiai sąlygoja tam tikrą pluoštelio intensyvumo moduliavimą, kurį galima išmatuoti detektoriumi. Šitaip fizikams pavyko pasiekti matavimo tikslumą, atitinkantį devintadalį bangos ilgio. Teoriškai yra galimi tolesni metodo patobulinimai, kurie turi leisti nustatyti veidrodžio judėjimą tūkstantosios bangos ilgio dalies tikslumu. Naujasis metodas gali būti naudingas ne tik metrologijai, bet ir ryšių technikai.