Šiuo metu dreba patys puslaidininkių pramonės pagrindai. Pelnas sumažėjo, o daug kompanijų susiduria su rimtais nuostoliais. Galbūt dabar, po 40 metų, sulauksime esminių pokyčių.

   Puslaidininkių pramonei seniai buvo būdingas su pertrūkiais vystymasis: vidutinį pramonės apyvartos prieaugį sudaro 17,5 proc., bet jis kas keturi metai sutrinka dėl smukimo periodo. Iki pastarojo meto smukimas reiškė ne nuostolius, bet tik sumažėjusį augimą, išskyrus tik dvejus metus (1975 ir 1995), kai buvo užfiksuotas faktinis apyvartos sumažėjimas, lyginant su ankstesniaisiais metais.

   Susirūpinimas dėl dabartinės padėties kyla todėl, kad per pastaruosius šešerius metus (1996-2001) puslaidininkių pramonė faktiškai pergyveno net tris smukimus (1996, 1998 ir 2001 m.). Neramu, atsižvelgiant į ligšiolinį pardavimų lygį, jei 2001 m. pabaigoje rinka išaugtų tik 140 mlrd. dolerių, kas buvo pasiekta dar 1997 m., - kad šis pramonės sektorius per ketverius metus nė kiek nepaaugtų, iki šiol dar nėra buvę.

   Pastarųjų šešerių metų vidutinis metinis prieaugis buvo du procentai. Prieš šešerius metus ir Motorola, ir Dataquest prognozavo, jog 2001 m. rinka sieks 330 mlrd. dolerių lygį!

   Iki šiol svarbiausia puslaidininkių pramonės taisyklė buvo: investuoji vieną dolerį - uždirbi vieną dolerį. Kiekvienas į gamybos plėtrą investuotas doleris davė papildomą dolerį pajamų. Per pastaruosius šešerius metus pajamos vieno investuoto dolerio tesudarė 20 centų.

   Beveik visada, nepaisant besiklostančių finansinių reikalų, parduotų komponentų skaičius nuolat augo. Bet šiemet, antrą kartą pramonės istorijoje, parduotų vienetų skaičius sumažės.

   Tai tik keletas iki tol niekad nebūtų dalykų, dėl kurių žmonės ėmė klausti vienas kito: ar neatėjo laikas iš esmės keisti puslaidininkių pramonės veiklos principus?

Mažėjančios DRAM kainos

   Tuo bėdos dar nesibaigia: DRAM atmintinių kainos artėja prie paties žemiausio per visą istoriją lygmens. 1985 m. už vieną dolerį buvo įmanoma nusipirkti kruopelytę DRAM atminties - apie 64 kb. Liepos mėnesį tradicinių 64 Mb dydžio DRAM kaina nukrito mažiau negu iki vieno dolerio. Kadangi 1985 m. dolerio vertė šiandienos pinigais atitinka 2,39 dolerio, tai reiškia, kad dabartinių 92 centų DRAM kaina sumažės dar 36 centais ir prilygs 1985 metų lusto kainai.

   Panašiai yra ir su 128 Mb DRAM atmintinėmis, kurios viena dabar Azijos urmo bazėse parduodama už mažiau nei du dolerius. Netgi jei jų kaina pakiltų iki trijų dolerių, gamintojams ir tai dar nieko gero nežada. Merrill Lynch prognozuoja, kad šiemet penki didieji Japonijos gamintojai kartu praras 455 mln. dolerių. Antrą ketvirtį Infineon pranešė, kad patyrė 515 mln. dolerių nuostolių, o Micron nuostoliai sudarė 313 mln. dolerių.

   DRAM rinkos nestabilumas gali pribaigti bet ką. 1996 m. jos vertė buvo 40 mlrd. dolerių, 1998 m. - 14 milijardų. 2000 m. rinka vėl pakilo iki 31,5 mlrd. dolerių, o šiemet, pasak Dataquest prognozių, vėl sugrįš prie 14 mlrd. lygio.

   Pramonės veteranai sako nepameną tokio didelio nuosmukio, bet nė vienas jų nežino, kuo jį galima būtų paaiškinti.

Išaugusi konkurencija

   Iš dalies puslaidininkių pramonės bėdas galima paaiškinti tuo, kad joje dabar yra žymiai didesnė konkurencija negu kada nors iki tol. Aštuntajame dešimtmetyje amerikiečiai varžėsi vieni su kitais, devintajame dešimtmetyje konkuravo amerikiečiai ir japonai, o dešimtajame - amerikiečiai ir japonai lenktyniavo su korėjiečiais ir europiečiais, bet dabar didžiausias konkurentas yra taivaniečiai, kuriuos jau vejasi Kinija.

   Tai reiškia, kad silicio prietaisai bus vis pigesni, kad naujų technologijų kūrimui bus sutelkta daugiau protų ir kad pramonei remti bus mestos vis didesnės valstybių biudžetų sumos.

   Visi pasaulio regionai dabar pradėjo vadovautis STM šefo Pasquale Pistorio dar devintajame dešimtmetyje europiečiams įteigta idėja, jog regiono gerovei lemiamą įtaką daro jo mikroelektronikos technologijos lygis.

   To padarinys yra tai, kad visuose pasaulio regionuose mikroelektronikos pramonė pasidarė pagrindine valstybės paramos resursų gavėja ir prioritetine ūkio vystymo sritimi. Panašiai buvo visuomet, tiktai dabar visa tai daro kur kas daugiau vyriausybių.

   Kitas paaiškinimas būtų toks: pramonė vis labiau specializuojasi, ji gamina daugiau produktų, ir reikia žinoti, kaip gerai sistemingai juos panaudoti, todėl kainodarą ima diktuoti vartotojai. Užtat puslaidininkių pramonė, išleisdama vien standartizuotus gaminius, ir nustatinėjo tų gaminių kainas. Jeigu galutinės įrangos gamintojas savo prietaiso konstrukcijoje buvo numatęs naudoti 8051 ar 6502 mikroschemas, kai jų pasirinkimas buvo nedidelis, jis buvo pasiryžęs už jas mokėti bet kokią kainą. Gamintojai galėjo pakelti kainas ir sukaupti lėšų sunkesniems laikams, kad rinkoje būtų perprodukcija.

   Dabar, kai puslaidininkinių prietaisų gamintojai ir vartotojai tampriai bendradarbiauja tarpusavyje kurdami integruotus galutinius gaminius, vartotojas pradeda diktuoti kainą jau pačioje bendro darbo pradžioje.

   Taigi puslaidininkių pramonei dabar reikėtų surasti naują tikrai patrauklų standartinį gaminį, kuris leistų jai pačiai, o ne vartotojams, nustatyti kainą.

Masinė produkcija

   Labiausiai paplitęs precedento neturinčių puslaidininkių pramonės problemų paaiškinimas yra tas, kad svarbiausieji šios rinkos varikliai - asmeniniai kompiuteriai ir mobilieji telefonai - pasidarė masiniais gaminiais. Nuo pat to momento, kai scenoje pasirodydavo naujas elektronikos produktas - elektroninis laikrodis, asmeninis kompiuteris ar mobilusis telefonas, - pramonė iškart stengdavosi paskatinti žmones pirkti naujas ir naujas jo versijas. Tai neatsitiko laikrodžių ir minikalkuliatorių atveju, žmonėms jų reikėjo tik tam, kad jie rodytų laiką ir atliktų paprastus matematikos skaičiavimus, tuo tarpu asmeninių kompiuterių triukas puikiai sekėsi beveik 20 metų.

   Ankstyvieji devintojo dešimtmečio asmeniniai kompiuteriai XT, turėję 4,77 kHz procesorių, 640 kb RAM atmintį ir penkių megabaitų kietąjį diską, išsivystė į šiandieninius Didžiausius ir Geriausius - su 1,5 GHz procesoriais, 128 megabaitų RAM ir mažiausiai 40 gigabaitų talpos kietaisiais diskais. Vienintelis aukštųjų technologijų sektorius, kuriam pavyko išlaikyti panašius vystymosi tempus, buvo buitinė elektronika. Žaidimams reikalinga pati geriausia grafika, didžiausia skaitmeninė fotono skyra ir geriausias, lyginant su konkurentais, kainos ir kokybės santykis.

   Jeigu telekomo pramonė būtų žengusi tokiais pat tempais kaip asmeniniai kompiuteriai ar buitinė elektronika, šiandien visų mūsų kompiuteriai ir mobilieji telefonai turėtų daugelio megabitų spartos prievadus.

   Puslaidininkių pramonėje savaime suprantamas dalykas yra tai, kad atmintinė niekada negali būti per didelė, procesorius negali būti per spartus, o ryšio kanalo pralaida negali būti per didelė. Gal jums ir sunku įsivaizduoti, ką žmonės darys turėdami didesnę atmintį, galingesnį procesorių ar platesnę ryšio juostą, bet visa puslaidininkių pramonės istorija liudija, kad visada surandama šių resursų tinkama paskirtis. Kalbant apie asmeninius kompiuterius, toks jų tobulinimas atvedė prie didelio darbo našumo padidėjimo visame pasaulyje.

20 asmeninių kompiuterių evoliucijos metų

   Tuo situacija ir yra gera, kadangi galutinių produktų sektoriui vadovauja puslaidininkių pramonės publika. Intel surado savąjį šansą tada, kai IBM nepanoro savuosiuose PC kompiuteriuose vietoj 8087-ųjų procesorių pradėti statyti 286-tuosius. Būtent dėl to L. J. Sevinas ir Benas Rosenas įkūrė Compaq, pradėjusią gaminti kompiuterius su 286-aisiais procesoriais. Po to sekė dvidešimt aukštos technologijos konjunktūros metų.

   Toji konjunktūra truko iki praėjusių metų vidurio, kol vis labiau desperatiški Intel ir Microsoft bandymai papildyti asmeninių kompiuterių funkcijas naujomis ir priversti žmones atnaujinti savo įrangą galutinai perstojo veikti. Pavyzdžiui, naujausioji „Office" versija - XP, kurioje reikalinga 128 MB DRAM ir naujausiojo Intel mikroprocesoriaus Pentium 4, pasižymi nuostabia grafika. Kas norės turėti naujausiąją „Office" versiją arba geresnę grafiką? Daugeliui visiškai pakanka keturių operacijų - tekstų redagavimo PC, skaičiavimo programos, elektroninio pašto ir Interneto. O tokio kompiuterio kaina, PC tampant paprasta preke, vis mažėja. Mintis, kad komercinius mikroprocesorius vėl būtų įmanoma rinkoje parduoti už 1000 dolerių kiekvieną, yra tokia pat juokinga, kaip kad devintojo dešimtmečio viduryje Intel būtų nutarusi remtis x86 architektūra.

Plačiajuostė išeitis

   Vienintelis sprendimas, galintis sustabdyti šias neigiamas tendencijas, yra plačiajuostis ryšys namams. Turint plačiajuostį prievadą, naudingu tampa ir kompiuteris, sugebantis apdoroti vaizdus. Neturint plačiajuosčio prievado, gigahercinio kompiuterio jungimas prie Interneto yra tokia pat nesąmonė, kaip grynakraujo ristūno kinkymas į senus aplūžusius ratus.

   Tas pat tinka ir mobiliesiems telefonams, kurie nuo devintojo dešimtmečio vidurio praėjo panašų spartaus vystymosi periodą ir tapo tikru šiandieninės technikos stebuklu. Puslaidininkių pramonė daug prisidėjo prie šios evoliucijos ir gerokai dėl to praturtėjo. Bet dabar telefonai jau yra gana maži, bet mobiliojo ryšio pramonė vis dar neatranda jų naujų funkcijų, nesugeba įjungti į besiplečiantį asmeninį elektronikos arsenalą, todėl atrodo, kad mobilieji telefonai, kaip anksčiau skaitmeniniai laikrodžiai ar kalkuliatoriai, veikiai gali tapti dar vienu pigiu masiniu gaminiu.

Fundamentalūs technikos pokyčiai

   Pramonė galėtų išplaukti iš dabartinės štilio juostos dar vienu būdu - įgyvendinusi fundamentalius pokyčius technologijoje, panašius į tai, kaip aštuntojo dešimtmečio pradžioje nuo magnetinės atminties buvo pereita prie puslaidininkinės, kas privedė prie asmeninių kompiuterių bumo ne mažiau nei mikroprocesoriaus atsiradimas.

   Šiuo metu esti mažiausiai dvi persilaužimo galimybės. Viena jų - tai fotonika, ilgai laikyta vien ryšiams skirta technologija, dabar jau pradedama taikyti ir duomenų apdorojimui.

   Dalis tradicinių puslaidininkių pramonės kompanijų į fotoniką žvelgia gana optimistiškai.

   „Fotonika yra vienas iš didžiųjų mūsų tikslų", - sako Ralphas Schmittas, Cypress Semiconductors viceprezidentas. Jis mano, kad 2005 m. kompanijos ketvirtis pelno bus uždirbta fotonikos prietaisų srityje.

   Kitas kandidatas yra elektronika iš plastiko. Daug investuojama į „užrašomos elektronikos" tyrimus, kuriant rašalinius spausdintuvus primenančius įrenginius, kuriančius popieriaus paviršiuje grandynus, sudarytus iš elektriškai laidžių polimerų.

   Taigi gal pati pramonė ir nėra labai pasikeitusi. Viskas, ko jai reikia, yra nauja revoliucinė technologija, nauja standartinė mikroschema, naujas galutinis gaminys ir visa tai, kad telekomo pramonė pagaliau pabustų ir pradėtų instaliuoti plačiajuosčio ryšio linijas.