Tie laikai, kai mobilusis telefono aparatas buvo savotišku padėties visuomenėje simboliu, jau ir Lietuvoje negrįžtamai nueina į praeitį. Tiesa, Lietuva ne Suomija, kur mobiliųjų telefonų jau daugiau negu laidinių telefono linijų, ir ne Švedija, kurioje po mobilųjį telefoną turi kiekviena šeima, bet ir pas mus telefonas kišenėje nebėra vien valdininkų ar verslininkų atributas.

   Nei vienas atskiras asmuo ar mokslininkų grupė negali pasigirti, jog būtent jis išrado mobilųjį telefoną. Ši technikos naujovė pamažu augo ir vystėsi nuo pat to meto, kai paskutinio XIX a. dešimtmečio viduryje G.Marconi parodė radijo ryšio galimybę. Svarbi mobiliojo telefono ryšio vystymosi gairė buvo 1946 m., kuomet amerikiečių telefono kompanija AT&T gavo licenziją pirmajam pasaulyje automobilių telefonų tinklui.

   Pirmieji mobilieji telefonai buvo lagamino dydžio ir naudodavo labai daug elektros energijos. Buvo juokaujama, kad tokiu telefonu iš viso galima paskambinti du kartus: pirmąkart namo, pranešant žmonai, kad vėluosite pietų, o antrąjį kartą - artimiausiai telefonų aptarnavimo stočiai, kur bus keičiamas mobilaus telefono akumuliatorius.

   1947 m. Bello Laboratorijoje (JAV) gimė korinio ryšio koncepcija, tapusi šiuolaikinių mobiliojo ryšio sistemų pagrindu. Bet kuris geografinis regionas yra sudalijamas į celes, kiekvienoje kurių stovi po radijo stotį - bazinę stotį, aptarnaujančią netoliese esančius mobiliuosius telefono aparatus.

   1956 m. pirmoji komercinė mobiliojo telefono sistema atsirado Švedijoje, kuri ir dabar yra viena iš pasaulinių šios technikos srities vystymo lyderių. Ta sistema veikė apie ketvertą metų ir turėjo 125 abonentus. Visi telefono aparatai buvo įrengti automobiliuose, tinklą aptarnavo telefonistės; juo galėjo naudotis tik labai turtingi žmonės.

   Skandinavai sukūrė ir pirmąją automatinę mobiliojo telefono ryšio sistemą, pavadintą NMT 450. Tiesa, pirmąjį NMT tinklą švedų kompanija "Ericsson" 1981 m. įrengė ne savo šalyje, o Saudo Arabijoje, bet dar tų pačių metų pabaigoje toks tinklas ėmė veikti ir visose Šiaurės šalyse. Kitas žingsnis mobiliojo telefono istorijoje buvo ryšio skaitmenizavimas. 1982 m. Europos šalys sutarė dėl skaitmeninio mobiliojo ryšio sistemos standarto, kuris buvo pavadintas GSM. Pirmasis GSM tinklas 1992 m. sausio mėn. atsirado Suomijoje.

   Po metų kitų turėtų pasirodyti jau trečiosios kartos korinio mobilaus telefono ryšio tinklai UMTS, siūlysiantys savo abonentams žymiai spartesnį duomenų ryšį ir nuolatinį prisijungimą prie Interneto. Realybe taps ir vaizdo telefonai.

   Kai pirmieji mobilieji telefonai atsirado Lietuvoje, jie neretai buvo pavadinami palydoviniais. Iš tikrųjų nei "Comliet" analoginiai, nei "Omnitel" ar "Bitės GSM" skaitmeniniai telefono aparatai rišasi ne su dirbtiniais Žemės palydovais, o tik su visame krašte prismaigstytomis bazinių stočių antenomis. Bet egzistuoja ir kitokie mobilieji telefonai, kuriais skambinant yra iš bet kurio Žemės rutulio taško tiesiogiai susisiekiama su spiečiumi palydovų, kurie rišasi vienas su kitu ir suranda pageidaujamą abonentą. Prieš keletą metų tokiais telefonais naudojosi nebent CNN korespondentai ar velionis Čečėnijos prezidentas D.Dudajevas. Nuo pereitų metų palydoviniu telefonu jau gali naudotis kiekvienas, kuris sutiks už aparatą sumokėti 3000 JAV dolerių, o už pokalbio juo minutę - apie 5 dolerius. Amerikiečių kompanija "Iridium" sukūrė visą Žemės rutulį aprėpiantį tinklą, kurį aptarnauja 66 dirbtiniai palydovai. Nors kol kas dideliu klientų antplūdžiu naujasis ryšių tinklas negali pasigirti, jis jau susilaukė konkurentų, todėl ir palydovinis telefono ryšys ateityje neabejotinai pigs ir taps populiaresnis.