Mes pamatėme naują šviesą! 1964 m. vasarą Leningrade vykusioje JAV ryšių technikos parodoje gausūs lankytojai, tarp jų ir būrelis žingeidžių mokinių iš Panevėžio, pirmąkart išgirdo magiškąjį žodį lazeris. Tiesa, pats parodoje parodytas naujasis prietaisas neatrodė kažkuo ypatingas - niekas negalėjo net įtarti, kad nedidelės dėžutės, iš kurios sklido raudonas šviesos pluoštelis, sukūrimas tais pačiais metais bus įvertintas Nobelio fizikos premija, o ji pati taps vienu svarbiausiųjų viso šimtmečio išradimų. Parodoje keistai siauras, beveik nesiskečiantis pluoštelis buvo naudojamas ryšiui tarp vienoje salės pusėje besisukančio magnetofono ir kitoje pusėje stovinčių stiprintuvo ir garsiakalbių, iš kurių sklido tranki amerikoniška muzika.

   Tiesą sakant, Nobelio premija buvo apdovanotas ne pirmojo veikiančio rubino lazerio sukūrėjas amerikietis Theodoras Maimanas, o jo kraštietis prietaiso, galinčio stiprinti ir generuoti šviesos signalus, galimybę. Beje C.Townes bei rusai N.Basovas ir A.Prochorovas, tik teoriškai numačiusieji, C.Townes ir kiti svarbiausieji teoretikai kaip tik tvirtino, jog iš šios medžiagos jokio lazerio pagaminti neįmanoma, todėl pats Maimanas turėjo slėpti nuo savo viršininkų kompanijos "Hughes" laboratorijoje tai, kad jis netiki autoritetais ir užsispyręs tiria būtent rubiną. Formaliai Maimanas dirbo kitoje temoje net ir tuomet, 1960 m. vasarą, kai jo lazeris pagaliau pradėjo veikti.

   Maimano lazeris buvo mažytis ir elegantiškas - sintetinio rubino strypelis, pasidabruotais galais tam, kad atspindėtų kristale atsirandančią šviesą, įdėtas į spyruoklės formos lempą blykstę. Jis buvo toks nedidelis, kad kompanijos fotografas, turėjęs įamžinti išradėją, privertė Maimaną pozuoti su didesne lempa rankoje.

   T. Maimano pasiekimas sukėlė ištisą naujų išradimų griūtį. Netrukus buvo sukurti įvairių kitų tipų lazeriai, kuriuose buvo naudojamos įvairios dujos, skysčiai ir kietieji kristalai. Po to, kai 1962 m. buvo sukurtas puslaidininkinis lazeris, kasmet pagaminamus lazerius imta skaičiuoti milijonais.

   Lazeriams tapus svarbia pramonės šaka, kilo tikras karas dėl to, kam priklauso teisės į šių prietaisų patentą. 1960 m. lazerio veikimo pagrindinius principus JAV buvo užpatentavę C.Townes su savo svainiu A.Shawlow. Tačiau paaiškėjo, kad panašią idėją dar 1957 m. buvo užregistravęs tūlas amerikietis G.Gouldas. Vėliau Gouldas dirbo vienoje JAV karinėje laboratorijoje, todėl jo pasiekimai mokslo visuomenei buvo mažai žinomi. Dar daugiau, jaunystėje Gouldas su savo žmona porą metų lankė vieną marksistų būrelį, todėl jam netgi buvo draudžiama susipažinti su gretimuose kambariuose dirbusių kolegų rezultatais. Ilgainiui Gouldui teko išvis palikti mokslą, bet jis neperstojo įrodinėti savąjį pirmumą įvairiuose teismuose. Galiausiai jis pasiekė savo tikslą: teismas Townes ir Schawlovo patentą panaikino ir pripažino Gouldui teisę į keletą lazerio patentų, todėl ir išradėjas, ir jo advokatai uždirbo milijonus dolerių.

   Pirmaisiais metais į lazerių laboratorijas atėjusiems ekskursantams dažniausiai buvo rodoma, kaip šviesos impulsas pramuša skylutes įvairaus storio metalinėse monetose. Bet greitai lazeriai rado daugybę kitų taikymų. Jau septintojo dešimtmečio viduryje lazeris imtas naudoti operuojant akis, kai lazerio pluoštelis "privirindavo" atsipalaidavusią jų tinklainę. Jau 1962 m., pasiuntus lazerio spindulį į Mėnulį, buvo išmatuotas nuotolis iki šio dangaus kūno. Puslaidininkiniai lazeriai leido sukurti labai sparčias, plačios perduodamų dažnių juostos ryšių sistemas. Vienintelė problema pradžioje čia buvo ta, kad ore šviesos signalai greitai nuslopdavo. Bet šią problemą greitai išsprendė kitas svarbus amžiaus išradimas - skaidulinė optika. Plauko storio stiklo skaidula - šviesolaidžiu dabar galima vienu metu perduoti dešimtis milijonų telefono pokalbių.

   Šiandien lazerį jau galima aptikti dažname bute. Kiekviename kompaktinių plokštelių grotuve yra po puslaidininkinį lazerį, nuskaitantį plokštelėje įrašytus skaitmeninius nuliukus ir vienetukus. Lazerius naudoja visi optiniai kompiuterių atminties įrenginiai. Gal netrukus, kai elektronikos galimybės pasieks savo ribą, lazerių spinduliuojama šviesa bus tiesiogiai naudojama galingesniuose už elektroninius optiniuose kompiuteriuose.