Mokslinio JAV žurnalo redakcija kiekvienais metais ryžtasi išsirinkti po dešimt jų manymu svarbiausių mokslinių atradimų. Toks metų dešimtukas yra paskelbtas ir šiemet.

Šiandien "nano" reiškia "didis"

   "2001 m. lūžio tašku" žurnalo leidėjai pavadino nanograndynus - mažesnius už mikroskopinius elektroninius grandynus, į kuriuos yra sujungti dar mažesni tranzistoriai. Jų pavadinimas kilęs iš matmenų, matuojamų nanometrais - milijardinėmis metro dalimis. Nanograndynų sukūrimas leido pagaminti pirmuosius pasaulyje nano kompiuterius. Tiesa, žodis "kompiuteris" šiuo atveju naudojamas avansu. Įrenginiai dar labai primityvūs, grubūs ir labai netobuli, tačiau, nežiūrint to, daug mokslininkų sieja su jais savo viltis pasiekti lūžį elektronikoje. Kodėl? Nes jie yra tokie mažyčiai, jog leidžia atlikti skaičiavimus greičiau negu tradiciniais kompiuteriais. Antrąją vietą pasidalijo likę devyni atradimai.

Revoliucinė RNR

   Seniai nebuvo tiek daug darbų, atskleidžiančių iki tol nežinotas RNR -ribonukleininės rūgšties - savybes. Ilgus metus ji lyg ir tūnojo DNR - dalelės, kurioje yra surašyti mūsų genai, šešėlyje. Šiemet paaiškėjo, kad ji yra savotišku DNR "berniuku visiems darbams". Norint sugeba nuslopinti ar suaktyvinti žmogaus ar gyvūnų genus (jau anksčiau buvo žinoma, kad tą sugeba daryti augaluose). Modifikuoja iš DNR perrašinėjamą informaciją apie nesuskaičiuojamų ląstelėse esančius baltymus. Veikia lyg fermentas, skaldantis ir vėl suklijuojantis įvairių medžiagų daleles (iki šiol manyta, jog tai daryti gali tik baltymai).

Dingusių neutrinų paslapties išaiškinimas

   Šiemet mokslininkams pagaliau pavyko susekti, kas atsitinka su nuo Saulės į Žemę lekiančiais neutrinais. Tą padarė šimtas fizikų iš Kanados, JAV ir Anglijos. Jie stebėjo kaip iš Saulės neutrinų atsiranda nauji neutrinai (miu ir tau). Mokslininkų nuomone, galima būti 99 proc. tikri, kad neutrinas turi masę.

Visi žmogaus genai

   Liepos viduryje baigėsi vienos labiausiai įsimintinų mokslo istorijoje lenktynių. Dvi viena su kita lenktyniaujančios grupės - viena sudaryta iš valstybinėse institucijose dirbančių mokslininkų, dalyvaujančių Žmogaus genomo projekte, o kita iš privačios firmos Celera Genomics - paskelbė savuosius žmogaus genomo iššifravimo rezultatus. Didžiausia sensacija buvo tai, kad žmogus turi kur kas mažiau genų, nei buvo manyta, - tik 35 000, taigi ne ką daugiau nei kirminai.

Superlaidininkai

   Šiemet žurnale "Science" pasirodė informacija apie superlaidumą magnio boride MgB2 - palyginti plačiai naudojamoje ir, svarbiausia, labai pigioje cheminėje medžiagoje. Praėjus keliems mėnesiams pasirodė kitos trys publikacijos, kurių autoriai jau siūlė magnio borido "pagerinimo" būdus, o grupė Lucent Technologies mokslininkų pranešė sukūrusi superlaidininką, veikiantį palyginti aukštoje 117 K temperatūroje. Tai padaryti jiems pavyko naudojant fulerenus C60 - anglies molekules, primenančias futbolo kamuolį.

Kaip auga aksonai?

   Aksonais yra vadinamos ilgos nervų ląstelių ataugos, kuriais yra perduodami impulsai. Iš jų yra sudarytos visos nervų sistemos jungtys. Pastaraisiais mėnesiais mokslininkams pavyko geriau suprasti, kaip besivystančio organizmo aksonai susigaudo, kuria kryptimi jie privalo augti. Suprasta, kaip aksonai orientuojasi daugybėje skirtingų, o kartais ir prieštaringų nuorodų. Šie tyrimai gali būti neįkainojami kai teks taisyti pažeistus suaugusių žmonių nervus.

Tikslus šūvis į vėžį

   Amerikos Maisto ir vaistų komisija leido pardavinėti gleevec, vaistą, skirtą kaulų čiulpų vėžio gydymui. Gleevec gali padėti ir gydant kitus piktybinius auglius. Jis puola tiktai vėžines ląsteles, neliesdamas sveikųjų. Bandymai, atlikti su beveik tūkstančiu pacientų, parodė, kad gleevec padeda 90 proc. iš jų (iki šiol vaistai padėdavo tik kas penktam ligoniui). Mėnesinė gydymo kurso kaina dabar yra 2200 dolerių.

BEC - nauja medžiagos būsena

   Nobelio fizikos premija buvo pažymėtas naujos, bet dar Einšteino numatytos, medžiagos būsenos - Bose ir Einšteino kondensato BEC - atradimas.

Kodėl klimatas šiltėja?

   Abejonių nebelieka - Žemė pati save šildo. Tai, kad šitaip vyksta dėl žmonių veiklos, įrodė dvi nepriklausomos mokslinės grupės. Tačiau to atšilimo požymiai nebūtinai bus matomi tuojau pat - vandenynų šiluminė talpa yra tokia didelė, jog visuotinis atšilimas gerokai vėluoja.

Kiek šiltnamio dujų sugeria JAV?

   Kitos dvi grupės nustatė, kad Jungtinės Valstijos sugeria tik trečdalį savo išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to amerikietiškojo rezervuaro "talpa" šį šimtmetį tiktai mažės, o išmetimai? Geriau net nekalbėti apie tai?