Norint tapti garsiu išradėju, nėra būtina baigti aukštuosius chemijos ar fizikos mokslus. Amerikietis Clarence Birdseye aukštojo mokslo diplomo išvis neturėjo. Keletą metų pasimokęs Armhersto koledže biologijos jis nutarė geriau stebėsiąs gamtą tiesiogiai nei klausysiąs apie ją paskaitų universiteto auditorijose. 1920 m. jis nusisamdo JAV vyriausybei ir, kaip profesionalus gamtininkas, išvyksta į patį šiaurrytinį, arktinį Kanados pakraštį. Ten Labradore, stovėdamas ant niekad nenutirpstančio ledo Birdseye sugalvoja idėja, kuri sukėlė revoliuciją visoje maisto pramonėje.

   Birdseye kasdien mato, kaip vietos gyventojų eskimų sugauta žuvis, ledinio šalčio ir žvarbaus vėjo veikiama akimirksniu sušąla. Dar svarbesnis buvo jo pastebėjimas, kad, ją atšildžius, žuvis ne ką skiriasi nuo šviežiai pagautos. Jaunasis (jam tuomet buvo apie 25 metus) gamtininkas iškart sumetė, jog šitoks maistas patiktų ne tik eskimams, bet ir jo gimtojo Niujorko miesto gyventojams.

   Tai, kad žema temperatūra stabdo puvimą ir kitus maisto gedimą sąlygojančius procesus, žmonės žinojo jau seniai, tai buvo atrasta ne vėliau kaip trečiajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Pirmasis pramoninis maisto sušaldymo bandymas buvo atliktas JAV XIX-ojo amžiaus viduryje, o 1882 m. iš Naujosios Zelandijos į Angliją laivu pimakart buvo atplukdyta šaldyta mėsa.

   XX amžiaus pradžioje amerikiečiai ėmė vis dažniau ir dažniau šaldyti uogas ir vaisius. Tačiau šie produktai būdavo sušaldomi lėtai, patalpoje, kurios temperatūra buvo tik apie -10 ^oC. Amžiaus pradžioje pasirodė ir pirmieji šaldymui skirti kompresoriai. Tačiau tenka pripažinti, kad šių pirmųjų bandymų rezultatai būdavo gana apgailėtini: atšaldytas maistas prarasdavo pirminę formą, spalvą ir skonį.

   C.Birdseye grįžo į Niujorką ir įkūrė savo kompaniją "Birdseye Seafoods". Jis užpatentavo metodą, kuriame kompresorių galimybės buvo išnaudotos optimaliausiai - jie greitai sušaldydavo žuvį, mėsą arba daržoves. Greitai sušaldant maistą jame nesusidaro tokie dideli ledo kristalai, kaip lėtai šaldant. Kadangi ledo kristaliukai maiste yra žymiai mažesni, jie nesuardo jo ląstelių sienelių ir atšildytos žuvies ar mėsos kokybė beveik nenukenčia.

   Vien žinojimo, kaip reikia maistą sušaldyti nepakako tam, jog naujoji kompanija imtų gauti pelną. Reikėjo, kad šis maistas pasiektų vartotoją. Todėl "Birdseye Seafoods" sukuria pirmuosius automobilius ir geležinkelio vagonus, aprūpintus šaldytuvais. Žema temperatūra juose buvo palaikoma naudojant kietą anglies dvideginį (sausąjį ledą) ir kompresorius. Kompanija taip pat sukonstruoja pirmuosius maisto parduotuvėms skirtus šaldiklius. Ir štai, 1930 m. kovo 7 dieną ateina istorinis momentas - tą dieną Massachusetso valstijos Springfieldo mieste pradėti pardavinėti specialiai supakuoti giliai įšaldyti maisto produktai.

    Nuo to laiko parduodamo šaldyto maisto kiekiai tik didėjo. Gamtininko - išradėjo įkurtoji kompanija virto milžiniška korporacija "General Foods"; dabar kasmet pasaulyje sušaldyto maisto parduodama daugiau kaip už 80 mlrd. JAV dolerių. Ypač sparčiai jis ėmė populiarėti septintąjame dešimtmetyje, išradus mikrobangų krosnelę ir kai grįžtantys iš Mėnulio astronautai, visam pasauliui stebint vaišinosi ekspedicijon pasiimtais sušaldytais maisto produktais.

   Ateityje turėtų gerėti ir tokio maisto asortimentas, ir jo kokybė. Dabar maistas yra greitai sušaldomas iki maždaug -50 ^oC, bet artimiausiuoju metu turėtų būti pereita prie žemesnių iki - 70 ^oC temperatūrų. Ledo kristaliukai maiste bus dar mažesni, o jo kokybė dar geresnė. Ateityje bus galima šaldyti ne tik žuvį ar žirnius, bet ir padažus, Mozarelos sūrį, beveik bet kuriuos produktus. Clarence Birdseye išradimo dėka visų mūsų gyvenimas taps ir sveikesnis, ir patogesnis.