Svarbiausieji šimtmečio išradimai

Internetas

   Prieš penketą metų apie "Internetą" buvo girdėję tik saujelė fizikų. Šiandien juo naudojasi kas antras išsivysčiusių šalių gyventojas, o "Interneto" tinkle esančių duomenų kiekis padvigubėja kas 100 dienų. Pagal savo vystymosi tempą istorijoje nerasime jam prilygstančio išradimo. Išradus radiją jo besiklausančių žmonių skaičius pasiekė 50 milijonų tik po 38 metų. Tokį pat skaičių žiūrovų televizija susilaukė praėjus 13 metų po jos išradimo, asmeninių kompiuterių vartotojų skaičius 50 mln. pasiekė tik per 16 metų. "Internetas" šį etapą įveikė greičiau nei per ketverius metus. Dabar juo kasdien naudojasi virš 150 mln., o dar po penkerių metų šis skaičius pasieks milijardą.

   Viskas prasidėjo maždaug prieš 40 metų, kai sovietų paleistas Sputnikas prikėlė amerikiečius iš palaimingo snūduriavimo ir paskatino susirūpinti technine savo šalies pažanga. Prezidentas Eisenhoweris tuomet įkūrė Sudėtingų mokslo projektų agentūrą ARPA, suvienijusią geriausiuosius krašto protus. Nuo 1969 m. ARPA ėmė vis daugiau dėmesio skirti ryšių technologijoms, ypač kariškių kompiuterius jungiantiems ryšių tinklams. Agentūros pasamdytieji mokslininkai dirbo po visą šalį išsibarsčiusiuose universitetuose ir institutuose, todėl prireikė ir dar vieno, juos visus sujungiančio tinklo. Tas 1971 m. atsiradęs tinklas buvo pavadintas "Arpanetu".

   "Arpanete" pirmąkart pasirodė nemažai naujų kompiuterių tinklų technologijų. Bene svarbiausia iš jų buvo vadinamieji ryšių protokolai TCP/IP - receptai, nurodantys, kaip paversti kompiuteriuose saugomą informaciją duomenų srautais ir kaip nukreipti tuos srautus reikiamu adresu. 1989 m. "Arpanetas" buvo formaliai išslaptintas, jis tapo "Internetu", kuriuo dabar galėjo naudotis ne vien karinėse programose dirbantys specialistai.

   Europiečiai visą tą laiką irgi nemiegojo. Čia irgi daugėjo kompiuterių, kuriuos reikėjo jungti į tinklus. Prie Ženevos miesto (Šveicarija) įsikūrusioje tarptautinės elementariųjų dalelių fizikos laboratorijos CERN kompiuterių buvo sujungta tiek daug, kad tinkle prasidėjo chaosas. Daliai fizikų teko palikti elementariąsias daleles ir kibti į kompiuterių problemas.

T. Berners-Lee   Vienas iš tų fizikų buvo Oksfordo universiteto absolventas Timas Berners-Lee, CERN'e tapęs kompiuterių skyriaus programuotoju. 1989 m. jis parašė kompiuterio programą, leidžiančią paprastu kompiuterio pelės klavišo mygtelėjimu jungtis prie bet kurio iš monitoriuje nurodytų, kituose kompiuteriuose saugomų dokumentų. Ši idėja porą metų buvo vystoma ir tobulinama ir 1992 m. pristatyta techninei visuomenei kaip Pasaulinis Rezginys - WWW. Tų pat metų pabaigoje pasaulyje buvo 26 patikimi WWW serveriai.

   Norint naudotis "Internetu" tereikia, kad jūsų kompiuteryje būtų speciali programa - naršyklė. Vartotojui nereikia nei nieko žinoti apie programavimą, nei netgi ieškoti konkrečių Tinklo adresų. Pakanka nuvesti žymeklį į reikiamą kompiuterio monitoriaus vietą ir mygtelėti pelės klavišą. Pirmąją tokią naršyklę, pavadintą "Mosaic" 1993 m. rugpjūtį sukūrė amerikietis Marcas Adreesenas; po poros mėnesių šią programą iš jo kompiuterio kasdien parsisiųsdindavo po 1000 žmonių. 1993 vasarą "Internete" buvo apie 1,5 mln. svetainių, o po trijų metų jų skaičius priartėjo prie 13 milijonų. Prasidėjo sprogimas, kurio pabaigos dar nematyti.

   "Interneto" tėvu vadinamas 42 metų Timas Berners-Lee dabar vadovauja vienai Bostono (JAV) firmai. Amerikoje jį labiausiai erzina nuolat kartojamas klausimas, kodėl jis nekomercializavo savosios "Interneto" idėjos.

   "Taip klausiantys žmonės netiesiogiai parodo, jog jie kitus vertina tik pagal jų turimą turtą. Aš buvau auklėtas kitoniškai, todėl visuotinis tokio požiūrio paplitimas Amerikoje mane neramina. "Internetą" kūriau norėdamas, kad kiekvienas žmogus galėtų kuo lengviau pasiekti jam reikalingą informaciją, kad kiekvienas galėtų pasiūlyti kitiems savo idėjas ir sprendimus ir kad daugiau nedingtų nežinioje milžiniški svarbios informacijos kiekiai."

Atgal Stop (Kol kas!)


Mokslo įdomybės