Japonijoje žengtas pirmasis žingsnis į naują energijos gavybos erą. Lapkričio pabaigoje japonai pabandė išgauti vandenyno dugne esančias sušalusias metano dujas. Bandymai yra gana pavojingi, nes mažiausias neatsargumas gali sukelti katastrofiškai didelį metano dujų išsiskyrimą ir paskandinti laivą. Praeityje, netyčia destabilizavus jūros dugne slypinčias dujas, buvo sunaikintos keletas naftininkų platformų Kaspijoje. Būta spekuliacijų, kad šis reiškinys yra atsakingas net ir už Bermudų trikampyje dingusius laivus.

   Japonijos nacionalinės naftos kompanijos atstovas Tatsuya Sameshima mano, kad visiškai įvaldyti naujojo kuro išgavimo technologiją pavyks ne anksčiau kaip po 10 metų. Bet kiti specialistai tikisi, jog, pirmiesiems bandymams pavykus, komercinis metano telkinių įsisavinimas prasidėtų greičiau kaip per du metus.

   Jūros dugne esantį metaną kadaise pagamino augalų ir gyvūnų atliekomis mintančios bakterijos. Nuosėdų sluoksniui dugne storėjant augo slėgis ir metalas, kartu su vandeniu sušalo į dujų hidratus. Pavojus slypi tame, jog daugumos dujų hidratų jūros dugne temperatūra yra labai arti lydymosi taško ir iš ledo gali greitai tapti milžiniškais dujų kiekiais. Hidratų ledui tirpstant ir virstant dujomis, jų užimamas tūris išauga 160 kartų.

   Japonijos naftos kompanija naudoja plūduriuojančią naftos platformą. Jūros gylis gręžinio vietoje yra 950 m, bet inžinieriai tikisi pasiekti 2850 m gylį. Dujų hidratų telkiniai prasideda nuo 350 m gylio skaitant nuo jūros dugno. Visa bandymų programa turėtų kainuoti apie 60 mln. dolerių.

   Naftos kompanijos susidomėjo dujų hidratais todėl, kad pagal įvertinimus jų atsargos Žemėje yra 80 000 kartų didesnės už tradicinių gamtinių dujų atsargas. Įsisavinus dujų hidratus būtų galima užmiršti bet kokias kalbas apie energijos krizę. Vien JAV priklausančiuose dujų hidratų telkiniuose yra tiek metano, kad jo šios šalies energijos poreikių tenkinimui pakaktų ištisiems 2000 metų. Japonija pirmoji ėmėsi iniciatyvos, nes beveik neturi savų dujų ir naftos atsargų. Panašius tyrimus atlieka JAV, Kanada, Indija, Korėja ir Norvegija.

   Dabar svarbiausia yra sukurti tinkamą dujų hidratų telkinių įsisavinimo technologiją. Ką tik tokią technologiją užpatentavo JAV kompanija "Syntroleum". Joje numatyta gręžiniams naudoti laivą, nuleidusį inkarą tiesiai virš gręžimo vietos. Telkinys yra atsargiai atidaromas ir dujos pumpuojamos į laivo triumus, kur yra iškart suskystinamos. Gręžinio dugne yra specialūs kaitinimo elementai, tirpdantys hidratų ledą. Yra pasiūlyta ir saugesnė koncepcija, numatanti gręžti dujų hidrato sluoksnius iš šono. Šiuo metu yra įmanoma horizontaliai pragręžti iki keletos kilometrų, todėl šiuo atveju laivas arba platforma bus toli nuo pavojingos zonos.

   Milžiniškų ir nebrangių kuro atsargų perspektyva gali iššaukti protestus tų žmonių, kurie ragina mažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį. Tačiau, jeigu jau tenka deginti kurą, tai metanas yra pats švariausias - jame nėra nei sieros, nei jokių metalų, išmetamų į orą deginant naftą.