Mėgiamiausieji mokiniai ne tik turi geriausius visuomeninio gyvenimo įgūdžius, bet dažnai yra ir didžiausi melagiai. Massachusetso universiteto (JAV) psichologai, nustatę šį ryšį, nesiima atsakyti, kas iš šių dviejų dalykų: melo ar populiarumo yra pirminis.

   Siekiant kontroliuoti ne tik savo žodžius, bet ir veido išraišką, reikia tam tikrų elgesio visuomenėje įgūdžių. Psichologai ištyrė 32 mokinius, kuriuos, remdamiesi aplinkinių apklausa suskirstė į didesnės ir mažesnės socialinės kompetencijos grupes. Mokiniai turėjo paragauti saldaus ir rūgštaus gėrimo ir po to įtikinti savo pašnekovą, jog jiems tas gėrimas patinka arba nepatinka. Kiekvienas vaikas kartą turėjo sakyti teisybę, o kitą kartą - meluoti, visi šie pokalbiai buvo įrašomi į vaizdajuostę ir po to analizuojami.

   Rezultatas: vyresni mokiniai melavo įtikinamiau už jaunesnius, mergaitės - už berniukus. Bet patys talentingiausi melagiai - nepriklausomai jų nuo amžiaus ir lyties - buvo tie vaikai, kurie buvo savo klasių visuomeninio gyvenimo lyderiai. Jie sugebėdavo sakyti netiesą neišsiduodami nei savo mimika, nei balsu, nei žvilgsniu ar elgsena. Tuo tarpu mažiausius socialinius įgūdžius turinčių vaikų melas buvo iškart pastebimas. Psichologų grupės vadovas daktaras Feldmanas mano, jog ši studija nemažai pasako ir apie visų žmonių elgesį."Nerealu tikėtis, kad žmonės visada sakys vien teisybę. Tiesą sakant, mes ir nenorime, kad taip visuomet būtų. Vaikai labai anksti supranta, jog aplinkiniai dažnai nori išgirsti ne absoliučią tiesą, o tik ką nors malonaus."