Artimiausiais mėnesiais Japonijoje ir Vokietijoje turėtų būti apsispręsta dėl traukinių su magnetine pagalve ateities. Magnetinės levitacijos (pakilimo) arba "Maglev" sistema naudoja magnetines traukos ir atostūmio jėgas. Padėkite ant lygaus paviršiaus du magnetus taip, kad jų poliai stumtų vienas kitą. Tuomet, vieną magnetą tvirtai laikan, kitas nuslys į šoną. Maždaug taip juda ir "Maglev " sistemą naudojantis traukinys. Laikant vieną magnetą virš kito (abiejų poliai ir toliau atstumia vienas kitą), galima apytikriai įsivaizduoti, kodėl magnetinis traukinys kybo ore.

   Pirmasis "Maglev" traukinys 11 metų važinėjo Birmingemo (Anglija) oro uoste. Bet jis pasirodė nepakankamai patikimas ir galiausiai buvo pakeistas paprastu autobusu. Bet šios sistemos tyrimams pasaulyje ir toliau buvo skiriami milijardai dolerių.

   Vokiečių inžinierių pagamintas "Maglev" traukinio prototipas išvystė 450 km/h greitį, o japonų - net 550 km/h. Vokietijoje yra planuojama paleisti "Maglev" traukinius maršrutu iš Hamburgo į Berlyną, bet tam priešinasi žalieji, tvirtinantys, kad betoninės atramos sugadins gamtovaizdį.

   Šie protestai atrodo gana keisti, nes aplinkosaugos požiūriu "Maglev " traukiniai turėtų būti ypač patrauklūs. Jie neturi variklių - todėl nekels triukšmo, nenaudoja kuro - todėl neterš oro.

   Amerikos erdvės tyrimų agentūra NASA irgi bando "Maglev" sistemą, tik ne traukiniams, o raketų paleidimui. NASA planuoja 5 km ilgio magnetinę levitaciją naudojančioje trasoje įgreitinti 20 tonų sveriantį kosminį laivą iki 1000 km/h, o tik po to įjungti raketinius variklius. Tikimasi, kad šitaip pavyks sutaupyti milijardus dolerių, išleidžiamų keliant į orbitą palydovus."Maglev" pakeistų pirmąsias raketų pakopas, kurios sudaro apie du trečdalius visos palydovo paleidimo kainos.