Po vandens garų ir anglies dvideginio metanas yra trečios pagal svarbą iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų mūsų planetoje. Jūrų dugne yra susikaupę milžiniški kiekiai sušalusių, ledą primenančių metano kristalų. Jeigu šis metano ledynas, taip, kaip jau yra buvę ankstyvojoje žemės istorijoje, išsilaisvintų, būtų galima tikėtis katastrofiškų pasekmių.Apie tokią katastrofą, įvykusią prieš 55 mln. metų, Žurnale "Nature" pasakoja geofizikė iš Bremeno (Vokietija) Ursula Roehl.

   Iki šiol buvo nemažai spėliojama, dėl ko prieš 55 mln. metų staiga pakito sąlygos pasauliniame vandenyne. Tuomet išmirė apie 70 proc. visų jūros gyvūnų, o ištisos Pasaulinio vandenyno sritys pasidarė netinkamos gyvybei. Biologinė revoliucija vienu metu vyko ir žemynuose. Iš tropinių ir subtropinių sričių į Šiaurės Ameriką tuomet atkeliavo primatai, o Arktikoje apsigyveno krokodilai.

   Gali būti, jog šių pokyčių žemėje ir vandenyje priežastis buvo didelis povandeninis žemės drebėjimas. Dėl jo tapo nestabiliu jūros dugne susikaupęs metano ledas. Per keletą tūkstantmečių į atmosferą ir vandenynus pateko nuo 1200 iki 2000 mlrd. tonų metano dujų. Dėl to staiga pakilo planetos temperatūra. Ir taip palyginti šiltų vandenynų temperatūra turėjo pakilti dar apie 15 laipsnių.

   Bremeno mokslininkė pabrėžia, kad visi šie pokyčiai vyko per labai trumpą laikotarpį - keletą tūkstančių metų ar net mažiau. Tik praėjus 120 tūkst. metų planetos klimatas sugebėjo įveikti šį metano šoką ir pasiekti naują pusiausvyrą.