Kažkur pasaulyje, gal Vilniaus gimdymo namuose, bet tikriausiai San Paulo ar Kalkutos lūšnynuose, gims šešiamilijardinis žmonijos narys. Jungtinės Tautos oficialia jo gimimo diena paskelbė spalio 12 dieną.

   Nuo tol, kuomet Žemės gyventojų skaičius pasiekė 5 mrd., praėjo vos penkeri metai, taigi šia proga vėl girdisi įspėjimai dėl "demografinės katastrofos". Bet kai kurie demografai mano, kad, atidžiau pažiūrėjus į esamas žmonijos vystymosi tendencijas, matyti, kad greitai gyventojų skaičius Žemėje ims mažėti.

   Vienas iš tokių "eretikų" - austras Wolfgangas Lutzas sako, kad pastaruosius penketą metų gimstamumas mažėjo daugumoje pasaulio dalių. Šeštajame dešimtmetyje kiekviena pasaulio moteris vidutiniškai gimdydavo 5 kartus. Dabar šis skaičius yra vos 2,7. Per pastarąjį dešimtmetį kasmetinis žmonių skaičiaus padidėjimas nuo 90 mln. nukrito iki 78 milijonų.

   Demografai prognozavo, kad galiausiai Žemės gyventojų skaičiaus augimo tempai ims lėtėti, bet šis procesas vyksta sparčiau ir plačiau, nei buvo tikėtasi. Daugiausiai prie to prisidėjo gimstamumo mažėjimas besivystančiose šalyse.

   Gimstamumas mažėja ne tiek dėl drakoniškų tų šalių vyriasybių priimtų gimimų kontrolės priemonių, kiek dėl plintančio kontraceptinių priemonių vartojimo. Be to, į pietus nuo Sacharos dykumos esančiuose Afrikos kraštuose labai išaugo mirčių dėl AIDS skaičius. Kai kuriose šio regiono šalyse AIDS yra užsikrėtęs kas ketvirtas žmogus. Todėl, pavyzdžiui, Botsvanoje vidutinis gyventojų amžius nuo 62 metų nukrito iki 40, o Zimbabvėje - nuo 61 iki 39 metų.

   Įvertinę visas šias tendencijas, specialistai dabar mano, kad Žemės gyventojų skaičius kito amžiaus viduryje turėtų pasiekti 10 - 11 milijardų ir toliau nesikeisti. Bet dalis Jungtinėms Tautoms dirbančių demografų mano, kad iš tiesų šis skaičius greitai gali netgi imti mažėti. 1998 m. JT paskelbtoje prognozėje yra teigiama, kad apie 2050 m. 18 šalių, įskaitant Rusiją ir Japoniją, gyventojų skaičius sumažės mažiausiai 15 procentų. Jeigu ši tendencija pasitvirtins, tai žmonių Žemėje bus daugiausiai (apie 7,7 mrd.) 2040 metais, o vėliau jų skaičius tik mažės.

   XX amžiuje Žemės gyventojų skaičius staiga padidėjo. Panašu į tai, kad XXI amžiuje šis skaičius gali imti greitai mažėti. Labiausiai tokie demografiniai pokyčiai atsilieps vidutiniam gyventojų amžiui. Kinija, kuri ėmė griežtai kontroliuoti gimimų skaičių jau prieš du dešimtmečius, apie 2050 m. gali turėti daugiau kaip 150 mln. senesnių nei 75 metai gyventojų.

   Europoje jau dabar kas penktas gyventojas yra vyresnis nei 60 metų. Bet Europa ir toliau sens. Lutzas prognozuoja, kad kito šimtmečio pabaigoje vyresni nei šešiasdešimties bus pusė europiečių. Ekonominės šito proceso pasekmės bus milžiniškos. Gali būti, kad gerėjanti sveikatos apsauga leis kiek sušvelninti senstančios visuomenės bėdas. Bet daug kas baiminasi, kad tautų energija išseks, neliks naujų idėjų ir dinamiškumo, visuomenė pasidarys pilka ir konformistiška. Kitaip tariant, artėja žmoniškosios imperijos nuosmukis ir žlugimas.