Jeigu plienines šiluminių elektrinių turbinų mentes pakeistume pagamintomis iš nikelio lydinio, jų dūmuose perpus sumažėtų anglies dvideginio. Nikelio lydiniai atlaiko žymiai aukštesnes temperatūras už plieną, todėl jėgainių darbo temperatūra, o tuo pačių ir jų deginamo kuro panaudojimo efektyvumas, gerokai išaugtų.

   Aukštesnėje temperatūroje turbina veikia efektyviau. Bet šiandieninės elektrinės negali naudoti aukštesnių už 550^oC temperatūrų, nes tuomet būtų pažeistos plieninės jų turbinų mentės. Todėl Colin Humphreys ir jo kolegos iš Kembridžo universiteto Anglijoje ėmėsi patikrinti, ar jų nebūtų įmanoma pakeisti nikelio turinčiomis mentėmis, atlaikančiomis iki 750 ^oC temperatūras.

   Reaktyvinių variklių turbinų mentės jau seniai gaminamos iš lydinio, kurį sudaro 70 proc. nikelio, po mažiau titano, aliuminio ir dar 16 cheminių elementų. Bet tų menčių ilgis tėra 8 cm, o jas keisti reikia kas 10 000 valandų. Elektros jėgainei prireiks 1 m ilgio menčių, keičiamų ne rečiau kaip kas 30 metų. Jas mokslininkai ruošiasi išbandyti dar šiemet.

   Reikalą komplikuoja dar ir tai, kad šiandienos elektrinėse iš plieno gaminamos ne tik turbinos, bet ir boileriai, vamzdynai ir kiti elementai. Prireiks visus juos pakeisti atsparesniais šilumai. Todėl nikelio lydiniai tikraiusiai bus taikomi tik naujai statomose elektrinėse. Yra vertinama, kad iki 2010 metų šiluminių elektrinių galia pasaulyje išaugs apie 60 proc. Ypač daug naujų elektrinių turėtų atsirasti besivystančiose šalyse. Naujoji technologija galėtų užkirsti kelią pražūtingam CO₂ tankio atmosferoje augimui.