Prancūzas Bernard Buigues tikisi pasiekti tai, ką dauguma mokslininkų laiko neįmanomu. Panaudojęs amžinąjame įšale rasto mamuto DNR jis nori prikelti iš numirusiųjų šiuos seniai išnykusius žvėris. Buigues viltį stiprina tas, jog neseniai Sibire buvo aptiktos puikiai išsilaikiusios mamuto liekanos. Anot mokslininko, šiame natūraliame šaldytuve galėjo puikiausiai išlikti dideli DNR fragmentai,m kuriuos būtų galima perkelti drambliams ir taip klonuoti mamutą.

   Tarptautinės specialistų grupės amžinąjame įšale rastas 47 m. amžiaus mamutas ten pateko prieš daugiau nei 20 000 metų. Jo galva ir iltys buvo arčiausiai paviršiaus, todėl juos apgadino periodiškai atitirpstantis ir vėl sušalantis gruntas. Likusi kūno dalis, pasak Buigues, yra puikiai išlikusi.

   Kiti biologai neslepia savo abejonių. Jie mano, kad netgi tuomet, kai pavyktų išskirti DNR, labai abejotina, ar jis tiktų klonavimui. Panašių bandymų būta ir anksčiau, bet visi jie baigėsi nesėkmėmis. Labai svarbu yra tai, kiek laiko yra praėję nuo gyvūno žuvimo ir jo visiško įšalimo, taigi, kiek laiko jo maitą veikė akmens amžiaus bakterijos.

   Kol kas Buigues daugiau rūpinasi, kaip tinkamai išsaugoti vertingąjį radinį. Visas sušalęs žemės gabalas su mamutu bus iš Vrangelio salos transportuojamas galingu sraigtasparniu.

   Priimta manyti, kad mamutai Žemėje išnyko prieš 10 000 metų. Bet naujausieji radiniai rodo, kad Vrangelio saloje gauruotieji milžinai gyveno dar prieš 4000 metų ir galbūt buvo medžiojami senųjų tų vietų gyventojų. Nelabai aiški ir mamutų išnykimo priežastis. Galimas daiktas, kad prie to prisidėjo po paskutiojo ledynmečio sekęs klimato atšilimas. Kita teorija aiškina mamutų išnykimą tuo, kad jie buvo neatsparūs žmonių ir jų prijaukintų gyvūnų platinamoms ligoms.