Drovūs žmonės mažiau nervinasi viešumoje išgėrę vien dėl psichologinio poveikio. Taip teigia naujas alkoholio poveikio žmonėms, jaučiantiems stresą netgi pačiais paprasčiausiais bendravimo su kitais atvejais, pavyzdžiui, kalbėdami telefonu, tyrimas, atliktas Mičigano universiteto psichiatrų. Ankstesnieji tyrimai buvo parodę, kad tokie žmonės net 15 proc. dažniau už kitus yra linkę į alkoholizmą, o tarp alkoholikų perdėtai drovių yra net devynis kartus daugiau nei vidutiniškai.

   Josephas Himle pasitelkė 40 nuo socialios baimės kenčiančių žmonių, sutikusių išgerti jiems nežinomą alkoholio kiekį prieš ekspromtu rėždami kalbą didesnei auditorijai. Pacientų buvo prašoma po 10 minučių pasisakyti tokiomis temomis, kaip, pavyzdžiui, šaunamųjų ginklų pardavimas ar saugos diržai. Svarbiausia šiame eksperimente buvo tai, jog savanoriams niekas nepasakydavo, kiek alkoholio jie išgėrė. Prieš pirmąjį pasisakymą jiems "dėl drąsos" įteiktoje sulčių stiklinėje alkoholio išvis nebuvo, tik stiklinės kraštas buvo suvilgytas degtine, o antrojoje stiklinėje esančios sultys prilygo dviejų trijų vyno stiklų "stiprumui". Kalbėtojų nerimas buvo vertinamas matuojant jų pulsą ir analizuojant atsakymus į jiems užduodamus klausimus. Abiem atvejais išgertoji prieš pasisakymą stiklinė labai nuramindavo nervinguosius oratorius. Visiškai nelauktai paaiškėjo, kad žmones atpalaiduodavo ne tiek pats alkoholis, kiek mintis, jog jie jo išgėrė.

   Susidūrę su grėsmingesne situacija žmonės dažnai tikisi, kad taurelė stipraus gėrimo gali jiems pagelbėti. Bet, žinant, kad alkoholis pablogina daugelį sugebėjimų, gerti "dėl drąsos" tikrai neverta.