Žmonija žino auksą jau apie 6000 metų, šis taurusis metalas yra naudojamas kaip vienokia ar kitokia atsiskaitymo priemonė jau apie penkis tūkstantmečius. Jau senovės Egipto turtas rėmėsi auksu. Vergai dirbo ir mirdavo Egipto aukso kasyklose, o faraonai pasiimdavo su savimi į kapus aukso sostus ir aukso statulas.

   Po Romos imperijos žlugimo Europoje auksas buvo gana retas, jo vėl atsirado tik tuomet, kai konkistadoriai apiplėšė actekų ir inkų civilizacijas. 18 a. auksas pradėtas kasti Rusijoje, o 19 a. aukso karštligės krėtė vieną žemyną po kito. Metams bėgant aukso išgavimo iš rūdos technologija labai patobulėjo ir atpigo. Nuo 1981 m. iki šių dienų pasaulinė aukso gamyba padvigubėjo iki 2600 tonų per metus. Įvertinus infliaciją aiškėja, jog per pastaruosius 20 metų vienos aukso uncijos (28 g) kaina nukrito beveik penkis kartus, nuo 1216 dolerių 1980 m. iki 261 dolerio šiemet. Bet apie 260 dolerių dabar vidutiniškai kainuoja ir vienos uncijos aukso išgavimas iš uolienos.

   Visa tai sąlygojo tai, jog vyriausybės jau nebekaupia savo bankų seifuose aukso atsargų. Pastaraisias metais aukso atsargas išpardavė Belgija, Australija, Olandija, Kanada ir kitos šalys. Liepos pradžioje apie pusės savo aukso atsargų (apie 400 tonų) pardavimą paskelbė ir Anglijos Bankas. Tačiau neaišku, ar jį dar kas bepirks.