Sukurti genetiškai pakeisti medžiai, kuriuos perdirbant į popierių reikia sunaudoti mažiau energijos ir mažiau kenksmingų cheminių medžiagų. Šie medžiai auga irgi greičiau nei tradicinės medžių rūšys. Mokslininkai mano, kad šis atradimas prisidės prie miškininkystės suklestėjimo ir sumažins aplinkos taršą. Bet to bus galima sakyti, kad miško medžius, kaip iki jų naminius gyvulius ir maistinius augalus, pavyko visiškai sukultūrinti.

   Javai labai skiriasi nuo tų žolių, iš kurių jie kažkada yra kilę. Visi tie skirtumai atsirado kruopščios selekcijos, trukusios tūkstančius tų augalų kartų, dėka. Bet medžio amžius yra panašus į jį tiriančio mokslininko amžių, todėl laukti kaip jis pasikeis per kelis tūkstančius nėra įmanoma. Pasitelkus genų inžinieriją šiuos pokyčius galima gerokai paspartinti. Tyrimams vadovavęs profesorius Ron Sederoff iš Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mano, kad naujoji technologija padės labai sumažinti ekologinę popieriaus pramonės žalą.

   Iki tol protestavę prieš popieriaus fabrikų keliamą aplinkos taršą žalieji, dabar protestuoja ir prieš genų pakeitimo technologiją. Mike Childs iš "Žemės draugų" grupės mano, jog svarbiau yra geriau panaudoti jau turimus miško išteklius.

   Sudėtingiausia popieriaus gamybos iš medžio technologijos dalis yra lignino - polimero, užtikrinančio medžio kietumą, pašalinimas. Tam reikia nemažai energijos ir kai kurių labai nuodingų chemikalų. Dabar mokslininkai sukūrė medžius, turinčius net 45 proc. mažiau lignino. Tą padaryti jiems pavyko užblokavus DNR dalį, atsakingą už lignino gamybą. Bandymai buvo atliekami su pramoniniuose miškuose retai auginamomis drebulėmis, bet mokslininkai tikisi, jog panaši genų pakeitimo koncepcija tiks ir kitiems medžiams, pavyzdžiui, pušims.

   Gana netikėtai paaiškėjo, kad bandomieji medžiai auga sparčiau už tradicines jų rūšis. Kol kas lieka neaišku, ar vos pusę normalaus lignino kiekio turintys medžiai nepasirodys esą per silpni ir lengvai išvartomi vėjo.