Mokslininkai dar neprarado vilties išpainioti didžiausios šį šimtmetį kosminės katastrofos paslaptį. Rengiama dar viena ekspedicija prie Tunguskos upės vidurio Sibire, kur 1908 m. birželio 30 d. ši katastrofa įvyko. Tą dieną nedidelė kometa ar meteoras susidūrė su žeme ir sprogo. Sprogimo jėga prilygo 20 mln. tonų TNT - tūkstančiui Hirosimos bombų. 2200 kvadratinių kilometrų plote buvo išversta apie 60 mln. medžių.

   Pirmajai ekspedicijai į šiuos mažai apgyventus kraštus 1938 m. vadovavo rusų mokslininkas L.Kullik. Ekspedicijos dalyviai buvo sukrėsti pamatę visą įvykusio sprogimo mastą ir labai nustebinti to, kad nerado jokio kraterio. Šitaip gimė Tunguskos paslaptis: kas per objektas galėjo sukelti tokią katastrofą nepalikdamas kraterio? Tai galėjo būti nedidelė kometa - ledo ir akmenų gumulas, išgaravęs dar prieš pasiekiant žemės paviršių. Arba mažo tankio meteoritas.

   Atsakymų į šiuos klausimus ieškos Bolonijos (Italija) universiteto ekspedicija, dirbsianti Tunguskoje šią vasarą. Italai vežasi į Sibirą visą krūvą moderniausios mokslinės aparatūros. Pirmiausia jie yra pasiryžę ištirti tik per 8 km nuo 1908 m. katastrofos epicentro nutolusio Ceko ežero dugno nuosėdas. Jose, o taip pat išlikusiuose medžiuose jie tikisi rasti po kosminio kūno sprogimo likusias mikrodaleles ir vieną kartą pasakyti, kas tai buvo. Jautrūs metalo ieškikliai taip pat yra italų mokslininkų arsenale - jeigu tai būta meteoro, ieškikliai turėtų padėti rasti jo liekanas.