Sunku įsivaizduoti ką nors įspūdingesnio už turistinę kelionę į kosmosą. Didingos panoramos, pasivaikščiojimai erdvėje, įvairiausia akrobatika besvorėje būsenoje. Bet ar kosminis turizmas kuomet nors taps realybe?

   Tiesa, vienas turistas kosmose jau pabuvojo - Japonijos televizijos žurnalistas Toyokiro Akiyama 1990 m. už savo "kelialapį" į rusų kosminę stotį "Mir" paklojo astronominę 20 mln. JAV dolerių sumą. Šį pavasarį Vašingtone (JAV) susirinkę turizmo kompanijų atstovai mano, jog per artimiausius 30 metų panašių kelionių kaina turėtų nukristi žemiau 10 000 dolerių, o keleivius bus galima skaičiuoti milijonais. Vienos apklausos duomenys rodo, kad kas trečias amerikietis norėtų nukeliauti į kosmosą, o 40 proc. iš šių norinčių yra pasiryžę už savo svajonės įgyvendinimą sumokėti virš 5000 dolerių. Nesunku suskaičiuoti, kad potenciali kosminio turizmo rinka siektų apie 100 mlrd. dolerių. Dėl šitokios sumos verta pasukti galvą.

   Bet dar neskubėkite krauti lagaminų. Turistams teks luktelėti, kol atsiras patikimi ir efektyvūs daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai. Tokių laivų šiandien dar nėra. Amerikiečių šatlo paleidimą aptarnauja 30 000 specialistų armija, o vienam paleidimui yra išleidžiama apie 500 mln. dolerių. Komerciniu požiūriu naudoti šatlą turizmui būtų visiška nesąmonė. Kelios kompanijos bando kurti naujus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius, bet šie darbai yra labai menkai finansuojami.

   Vietoje tikros kelionės į kosmosą galima gauti jos pakaitalą. Dvi kompanijos: "Space Adventures" bei "Zegrahm Space Voyages", leis jums pajusti kosminės kelionės skonį Kosmonautų ruošimo centre Žvaigždžių miestelyje prie Maskvos. Sumokėję 5000 dolerių turistai gali nusipirkti 10 nesvarumo minučių lėktuve Il-76. Tiems, kurie nepagailės 12 000 dolerių, yra siūlomas pakilimas Mig-25 lėktuvu į 28 km aukštį, kuriame jau puikiai matyti išlenktas horizontas ir riba tarp žydrai švytinčios Žemės atmosferos ir juodos kosminės erdvės.