Maždaug apie 8 proc. iš visų į mūsų saulę panašių žvaigždžių sukasi didelės planetos. Šį įvertį paskelbę amerikiečių astronomai planetų neskaičiavo. Jie suskaičiavo tas žvaigždes, kurios, jų nuomone tokias planetas praryja.

   Kuomet saulės dydžio žvaigždžių viduje išsenka jų vandenilio kuro atsargos, jos tampa "raudonaisiais milžinais" ir gali išsipūsti tiek, kad pasieks bet kokią arčiau skriejančią planetą. Mūsiškė to dar neturėtų daryti kokius 5 mrd. metų, bet nemažai kitų žvaigždžių ryja savasias planetas jau dabar.

   Mario Livio ir Lionel Siess iš Baltimorės pabandė sumodeliuoti, kas atsitiks, jei Jupiterio dydžio planeta bus įtraukta žvaigždės, ir rado tris labai charakteringus požymius. Pirmiausia, žvaigždė-rajūnė nuo į ją trinktelėjusios planetos smūgio įkais ir ims intensyviau spinduliuoti infraraudonojoje spektro srityje. Antra, susidūrus su besisukančia planeta gali iki 10 proc. pagreitėti pačios žvaigždės sukimasis. Ir galiausiai, prarytoji planeta užterš žvaigždę ličiu, elementu, kuris paprastai pragariškame žvaigždės karštyje ilgai neišlieka.

   Ir išties, ištyrę raudonuosius milžinus Livio ir Siess rado, kad nemažai jų daliai yra būdingi visi šie trys požymiai. Mokslininkų vertinimu, savo planetas jau buvo "sudoroję" nuo 4 iki 8 proc. šių žvaigždžių.