Vokiečių vairuotojai vis dažniau į savo automobilių bakus pilasi rapsų aliejų. Šis biologinis kuras, kurio bendras pardavimas per praėjusius metus išaugo 10 proc. ir pasiekė 100 000 tonų, yra ekologiškai švaresnis dizelinio kuro pakaitalas. Augant jo poreikiui plečiasi ir rapsu apsėti laukai. Vietoj 140 000 ha 1998 metais, šiemet Vokietijoje jau rasime 350 000 ha naudmenų, kurios skirtos rapsų auginimui. Taip pat šiemet bus atidarytos dvi naujos rapsų aliejaus spaudyklos.

   Energetikos verslo pasiryžo imtis ir Velso ūkininkai, skaudžiai paveikti nukritusių jautienos kainų. Tik jie, Kardifo universiteto mokslininkų bei Europos Bendrijos padedami, augins ne rapsą, bet paprasčiausius karklus. Karklai greitai auga ir gali būti tinkamas kuras nedidelėms elektrinėms. Dažnai genimos kai kurios karklų rūšys kasmet iš hektaro gali duoti 10-30 t kuro žaliavos. Greta to, karklų mediena yra naudojama filtrų, aukštos kokybės medžio anglies ir upių krantų sutvirtinimų gamyboje, o patys karklynai gerai apvalo anksčiau pramonės užterštą dirvą.

   Tiesa, netrūksta ir skeptikų. Vokiečių naftininkai skundžiasi, kad vyriausybinė subsidija dirbtinai sumažina biokuro kainą, o karklų epopėja vargu bau ar būtų prasidėjusi išvis jei ne pusės milijono svarų sterlingų dydžio finansinė injekcija iš Briuselio. Biokuru rimtai suabejojo net ypač jautrūs aplinkosaugai švedai. Praeitą savaitę laikraštyje "Metro" paskelbti duomenys rodo, kad jau veik dešimtmetį Stokholmo gatvėmis važinėjantys etilo spiritu varomi autobusai duoda nežymią ekologinę naudą ir ženklius ekonominius nuostolius. Papildomos vieno tokio tikro bravoro kvapą paskui save paliekančio autobuso išlaikymo išlaidos per metus sudaro 100 000 kronų (50 tūkst. litų), o visi tokie Stokholmo autobusai iš mokesčių mokėtojų kišenės kasmet pasiima net 30 mln. kronų.