Nauji tyrimai rodo, kad dėl visuotinio atšilimo per artimiausiuosius 40 metų gali išnykti dauguma Himalajų ir gretimo Tibeto ledynų. Šiems tyrimams vadovavęs Syed Hasnain iš J.Neru universirteo Delyje (Indija) sako, jog visi centrinių Himalajų ledynai nuolat mažėja. Pavyzdžiui, prie Gango upės ištakų esantis Gangorti ledynas kasmet atsitraukia po 30 metrų.

   Ledynuose, kurie dengia apie 17 proc. Himalajų, yra sukaupti tūkstančiai kubinių kilometrų vandens. Tirpdami jie maitina daugumą didžiųjų Pietų Azijos upių. Jeigu ledynai išnyktų, šios upės, pavyzdžiui, Gangas, nuo kurio priklauso šimtų milijonų žmonių gerbūvis, smarkiai nuseks ar išvis išnyks. Jau ir dabar sparčiai tirpstančių ledynų vandenys kelia nemažą pavojų. Susidarę kalnų ežerai yra labai nestabilūs ir gali bet kuriuo momentu nugarmėti žemyn į slėnius. Didžiausia iki šiol tokio tipo katastrofa įvyko 1985 m. rugpjūtį prie Dig Tsho Nepale. Tada 15 m aukščio vandens siena nusirito 90 km ilgio slėniu. Daug žmonių nuskendo tiesiog savo namuose; sunaikinta slėnyje stovėjusi hidroelektrinė.

   Per šį šimtmetį kalnų ledynai sumažėjo net 25 proc. Mokslininkai dėl to kaltina visuotinį atšilimą, nes vidutinė žemės rutulio temperatūra dabar yra daugiau nei 0,5^o aukštesnė nei buvo prieš šimtą metų.