Branduolinio ginklo tyrimuose naudotas lazeris trumpam pavertė deimantą, kuris normaliomis sąlygomis yra puikus izoliatorius, elektrai laidžiu metalu. Patį galingiausią pasaulyje, tiesa, dabar jau išmontuojamą lazerį "Nova" savo bandymams panaudojo Gilbert Collins ir jo kolegos iš Lawrence Livermore laboratorijos Kalifornijoje (JAV).

   Normaliomis sąlygomis deimantas neturi su metalais nieko bendro. Jis yra geras izoliatorius ir puikiai praleidžia šviesą. Bet mokslininkai tikėjosi, jog pakankamai stipriai suspaudus metalu gali virsti net ir deimantai. Tam reikalingi milžiniški slėgiai, kurių iki šiol dar niekam nepavykdavo sukurti.

   Collins ir jo bendradarbiai sufokusavo mėlyną lazerio "Nova" šviesos pluoštelį į prie nedidelio deimanto gabaliuko pritvirtintą aliuminio plokštelę. Sugerta aliuminyje lazerio šviesa sužadindavo jame smūginę bangą (panašią į tas, kurios suvirpina langų stiklus praskridus viršgarsiniam lėktuvui), per aliuminį nuskriejančią į deimantą ir trumpam sukiančią ten keletos milijonų atmosferų dydžio slėgį. Šios bangos suspaustas deimantas ėmė atspindėti šviesos bangas lygiai taip pat gerai, kaip tai yra stebima metaluose. Smūginės bangos, suspaudusios deimanto kristalą, išlaisvino jo elektronus ir tie pradėjo laisvai judėti medžiagoje.

   Tokia stipriai suspausta anglis (deimantas yra ne kas kita, kaip gryniausia anglis) labai primena medžiagas, kurias būtų galima aptikti labai didelio tankio žvaigždėse, pavyzdžiui, baltuosiuose nykštukuose, atsirandančiuose tuomet, kai žvaigždė ima gesti. Todėl tirdami suspaustus deimantus astronomai galės sužinoti apie tai, kas vyksta tokių mirštančių žvaigždžių gelmėse.