Neatslūgsta visuomenės susidomėjimas dinozaurais, atgijęs po Spielbergo filmo "Juros periodo parkas". Tuo susidomėjimu sumaniai naudojasi įvairių šalių muziejininkai, siekiantys pritraukti daugiau lankytojų. Kanados Gamtos muziejaus Otavoje darbuotojai sukūrė du natūralaus dydžio seniai išnykusių skraidančių roplių pterozaurų maketus. Pterozaurai, gyvenę prieš 85 mln. metų, buvo pirmieji stuburiniai gyvūnai, sugebėję skraidyti. Mažiausieji iš jų tebuvo gal varnėno dydžio, bet pačius didžiausius jau būtų galima lyginti su nedideliais lėktuvais. Juros ir kreidos geologinių periodų metu, kuomet sausumoje karaliavo dinozaurai, pterozaurams priklausė padangė.

   Darant rekonstrukciją buvo naudojamasi daugeliu visame pasaulyje rastų suakmenėjusių pterozaurų skeletų. Manoma, kad pterozaurai buvo įgudę skrajūnai, sugebėdavę išbūti ore labai ilgai. Be to iš rastųjų suakmenėjusių šių gyvūnų liekanų yra matyti, kad pterozaurų patinai buvo žymiai didesni už pateles. Pirmųjų sparnų siekis buvo iki 7 m, o kaukolė - net 1,8 m dydžio. Sunkiausia mokslininkamas buvo atkurti niekur neišlikusius minkštuosius audinius: raumenis, odą ir pan. Čia, o taip pat parenkant pterozaurų kūno spalvą, teko pasitelkti į pagalbą fantaziją.

   Gamtos istorijos muziejus Londone nuėjo dar toliau. Jis Japonijoje užsisakė robotą - tiranozaurą. Mechaninė pabaisa juda, kvėpuoja ir, prie jos arčiau priėjus, - riaumoja. Jauniesiems muziejaus lankytojams šis robotas iš karto tapo pačiu įdomiausiu eksponatu. Nors robotas yra milžiniškas - 4 m aukščio, 8 m ilgio ir 1,3 t svorio, jo prototipas, Tyrannosaurus Rex, gyvenęs prieš 65 mln. metų, buvo beveik pusantro karto didesnis. Kuriant robotą buvo panaudoti moderniausi mikroprocesoriai, sensoriai ir pneumatikos įrenginiai bei pasiremta visu tuo, ką šiuolaikiniai paleontologai žino apie dinozaurus.