Mokslą ir mokslininkus greitai pamiršti linkę ne vien iš jų vaisių naudojimo prakutę mūsų verslininkai. Anglų skulptorius Glynnas Hughes, sumanęs pastatyti paminklą "kompiuterių mokslo tėvu" vadinamam britų matematikui Alanui Turingui, negavo paramos nei iš vienos kompiuterių kompanijos.

   Ketvirtajame dešimtmetyje, dirbdamas Kembridžo universitete, Turingas sukūrė mašinos, naudojančios skaičius ir galinčios atlikti mastymo procesus imituojančias funkcijas, teoriją ir pasiūlė tokią mašiną vadinti elektroniniu kompiuteriu. Antrojo pasaulinio karo metu jis panaudojo tokią mašiną iššifruodamas vokiečių povandeninių laivų naudotą kodą "Enigma". Šis pasiekimas leido sąjungininkams pasiekti lemiamą iniciatyvą mūšyje dėl Atlanto vandenyno, o pats Turingas tapo nacionaliniu didvyriu. Po karo jis buvo kaltinamas homoseksualiniais ryšiais ir netgi suimtas, o 1954 m. baigė gyvenimą nusinuodydamas kalio cianidu.

   Jeigu paminklą vis dėlto pavyktų pastatyti, bronzinis mokslininkas sėdėtų ant suoliuko parke netoli Mančesterio universiteto, kuriame jis praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus.