Žmogaus genų tyrimai parodė, kad jokio genetinio pagrindo žmonijos dalijimui į rases nėra. Tos pačios rasės individų genetiniai skirtumai yra netgi didesni už skirtumus tarp įvairioms rasėms priklausančių žmonių. Tokios išvados priėjo tarptautinė molekulinės biologijos specialistų grupė, dirbanti taip vadinamame HUGO projekte. Projekte HUGO (Human Genome Diversity Project) yra siekiama sudaryti žmogaus genų kodo žemėlapį. Tikimasi visus apie 100 000 žmogaus genų pavyks iššifruoti iki 2005 metų.

   Visi žmonės turi tokį patį genų rinkinį. Skirtumai tarp mūsų atsiranda dėl to, kad kai kurie genai gali turėti po keletą variantų. Šiuolaikinės genetikos metodai leidžia palyginti atskirus genus sudarančios medžiagos - DNR fragmentus ir pasakyti, kurie jų yra tokie pat, o kurie skiriasi. Yra nustatyta, kad skiriasi kas tūkstantas dviejų žmonių nukleotidas.

   Vienas iš HUGO vadovų, Upsalos (Švedija) Biomedicinos centro profesorius Ulf Petersson sako, jog rasti kokius nors ypatingus skirtumus tarp, pavyzdžiui, afrikiečių, švedų ar japonų genų kodo yra labai sunku. Sakykime, tarp afrikiečių genai varijuoja dargi daugiau negu lyginant juos su europiečiais, todėl genetikos požiūriu kalbos apie rases neturi pagrindo.

   Mes atrodome skirtingi, nes ilgos žmonijos istorijos bėgyje vyko daug mutacijų. Jei, pavyzdžiui, gyveni prie pusiaujo, tamsi oda, turinti daug nuo saulės spindulių sasugojančio pigmento, bus svarbus pranašumas, padedantis išgyventi. Kita vertus, ne tokiuose saulėtuose kraštuose perdaug gera apsauga nuo ultravioletinės spinduliuotės bus kenksminga, nes ši spinduliuotė padeda kūne susidaryti vitaminui D. Ir kitų genų atskiri variantai (alelės) vienose etninėse grupėse pasitaiko dažniau nei kitose. Japonai, pavyzdžiui, yra mažiau atsparūs alkoholiui nei kitos tautos, nes ši savybė irgi yra iš dalies paveldima.

   Žmogaus genų kodo iššifravimas leistų naujai pažvelgti ir į visą žmonijos istoriją, todėl daug kas projektą HUGO laiko savotišku genetikų archeologiniu “kasinėjimu”. Lyginant paskirų genų variantų pasikartojimo dažnius įvairiose etninėse grupėse tikimasi daugiau sužinoti apie tautų kraustymąsi arba įvairias katastrofas, vedusias prie žymaus gyventojų skaičiaus sumažėjimo.