Gazuoti vandenynai

   Nacionalinės energetikos laboratorijos Havajuose (JAV) mokslininkai yra pasiryžę kitamet pradėti vamzdžiu pompuoti suskystintą anglies dvideginį į Ramųjį vandenyną. Šitaip ruošiamasi sužinoti, ar vandenynuose būtų galima saugoti didesnius šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.

   Nuo pat pramonės revoliucijos pradžios anglies dvideginio tankis atmosferoje išaugo beveik 25 procentais. Dėl to kalta sudeginta nafta, gamtinės dujos ir anglis, duodančios apie 85 proc. žmonių sunaudojamos energijos. Spartus atmosferos sudėties kitimas sąlygoja staigius planetos klimato pokyčius. Įvesdami suskystintą CO2 į vandenynus mokslininkai tikisi visus šiuos procesus gerokai sulėtinti. CO2 būtų paduodamas į 300 m ir didesnį gylį ir pasiliktų ten bent keliems šimtmečiams. Žmonija tuomet turėtų pakankamai daug laiko ir galėtų sukurti naujas efektyvesnes organinio kuro panaudojimo technologijas.

   Vandenynai ir taip yra pačios didžiausios gamtoje anglies dvideginio saugyklos. Jose saugoma nuo 50 iki 80 procentų dėl žmonių veiklos atsiradusių šiltnamio dujų. Tarp vandenynų ir atmosferos vyksta labai intensyvūs apykaitos procesai. Taigi, iš principo, aprašytasis eksperimentas turėtų pasisekti. Jo pasekmės ekonomikai yra ne tokios aiškios. Gali būti, kad,ėmus naudoti naująją technologiją, vartotojams tektų už energiją mokėti 50 ar net visu 100 procentų daugiau.

   Prieš CO2 saugojimą pasaulio jūrose pasisako ir daug gamtosaugininkų. Jų nuomone pakitęs CO2 kiekis sumažintų vandens pH vertes ir grėstų jūrų gyvajam pasauliui. Be to, jūros įšyla vis greičiau ir greičiau, todėl dujos iš jų galėtų grįžti į atmosferą kur kas anksčiau negu yra tikimasi.


Mokslo įdomybės