Genų inžinieriai iš Japonijos išvedė šilkaverpius, gaminančius žaliai fluorecuojančias gijas, todėl šilko pramonei atsiveria visiškai naujos galimybės. Daugiausia naudos gali atnešti ne naujų ryškių spalvų kimono sėkmė madų pasaulyje, bet pati galimybė panaudoti švytėjimo geną ženklinant atskirus genų inžinierijos etapus. Jei, pavyzdžiui, šilkaverpio vikšrui bus įstatytas stiprias gijas lemiantis genas, jis pakeis už švytėjimą atsakingą geną. Todėl jau pats žalios spalvos nebuvimas liudys, kad genų inžinierijos procesas buvo sėkmingas. Svarbių taikymų galima tikėtis ir dėl to, kad šilkaverpį pirmą kartą pavyko priversti gaminti jam nebūdingus baltymus. Gal būt šitaip pavyktų išvesti šilkaverpius, gaminačius vorų baltymą spidroiną, turintį labai plačią taikymų gamą - nuo neperšaunamų liemenių iki audinio parašiutams.

   Kyoto universiteto profesoriaus Mori grupė panaudojo vabzdžių virusą, pernešusį už fluorescenciją atsakingą medūzų geną šilkaverpio drugių patelėms. Apie 3 proc. šių patelių ir normalių drugių patinų palikuonių - lervų gamino tamsoje švytinčias šilko gijas. Po to iš jų reikėjo išvesti dar dvi lervų kartas, kol naujasis genas galutinai įsitvirtindavo.