Gali atsitikti taip, kad saulės baterijas pavyks patobulinti kopijuojant prieš 45 mln. metų gyvenusios musės akies sandarą. Tokia idėja kilo australų zoologui Andrew Parkeriui. Lankydamasis viename Varšuvos muziejuje jis pastebėjo elektroniniu mikroskopu padarytą gintare įklimpusios Dolichopodidae šeimos musės akies nuotrauką. Sudėtiniės musės akies paviršiuje Parkeris pastebėjo daugybę lygiagrečių 145 nanometrų pločio ir 240 nanometrų vienas nuo kito nutolusių rumbelių.

   Parkeris įtarė, kad tokios akys musi buvo reikalingos tam, jog ji galėtų geriau matyti naktį. Nuotolis tarp rumbelių yra artimas pusei šviesos bangos ilgio, todėl akis pagauna net ir 72o kampu nuo statmens į ją krintančią šviesą. Šį spėjimą patvirtino fizikai, atkartoję musės akies paviršiaus raštą fotojautrios emulsijos plėvelėje. Plėvelė beveik neatspindėjo įvairiais kampais į ją krintančios šviesos, o visą sugerdavo.

   Dabar Sidnėjaus universiteto mokslininkai bando išėsdinti archaiškos musės akies raštą saulės elementų bateriją dengiančiame stiklo korpuse. Skaičiavimai rodo, kad po to šios baterijos galėtų sukurti bent 10 procentų daugiau elektros energijos, be to nebereikės sudėtingų ir brangių sistemų, kurios palaiko baterijas visą laiką nukreiptas į saulę.