Mokslininkai yra pasiūlę ne vieną fantastiškai skambantį būdą atsikratyti branduolinės energetikos atliekų. Buvo galvojama apie jų pasiuntimą į kosmosą, išaldymą Arktikos leduose arba palaidojimą po Žemės tektoninėmis plokštėmis. Taigi naujausias šios labai svarbios aplinkosauginės problemos sprendimo planas neturėtų perdaug nustebinti. Iš keleto viešumon patekusių Maskvos ministerijų dokumentų aiškėja, kad Rusija - labiausiai radioaktyviai užteršta šalis pasaulyje, norėtų tapti tarptautiniu radioaktyvių atliekų šiukšlynu. Spaudai patekusi informacija rodo , kad su septyniais labiausiai išvystytos branduolinės energetikos kraštais slapčia buvo deramasi panaudoto branduolinio kuro importo iš jų į Rusiją.

   Užsienyje šie pasiūlymai didelio entuziazmo nesukėlė; susilaukta vien žaliųjų protestų. Tačiau pati tarptautinių atliekų saugojimo vietų idėja imta aptarinėti labai rimtai. Vieno iš JAV prezidento B.Clintono patarėjų Matthew Bunn’o nuomone ši idėja rimtos alternatyvos neturi. Jo nuomone šias atliekas žymiai saugiau saugoti keliose didelėse, geologiškai stabiliose planetos vietose įrengtose saugyklose, nei kiekvienoje nedidelėje šalyje atskirai.

   Nuo septintojo dešimtmečio 400 branduolinių reaktorių 30 šalių iš viso pagamino 200 000 tonų atliekų. Kasmet ši atliekų krūva padidėja dar 10 000 tonų. Dalis jų yra perdirbama specialiose gamyklose, bet diduma paprasčiausiai lieka saugomos atliekas pagaminusių atominių elektrinių teritorijoje - konteineriuose, numatytuose vos keletui dešimtmečių.

   Patikimiausias būtų požeminis radioaktyviųjų atliekų saugojimas. Tačiau iki šiol visi panašūs bandymai būdavo nelabai sėkmingi. Paaiškėdavo, kad geologijos mokslas yra sudėtingesnis, o politinis pasipriešinimas pavojingų atliekų kaupimui - aršesnis nei tikėtasi. Bet tarptautinių požeminių saugyklos rėmėjų skaičius nuolat auga. Ne kiekviena šalis turi geologiniu požiūriu tinkamą vietą tokiai saugyklai, be to ne kiekvienai ją ir patikėti būtų galima - perdirbtas atominių elektrinių atliekas nėra labai sudėtinga panaudoti branduolinio ginklo gamyboje.

   Rusija nėra vienintelė šalis, besisiūlanti saugoti radioaktyvias atliekas. JAV kompanija "Pangea Resources" norėtų Australijos dykumoje įrengti 20 km2 požeminę saugyklą, kurioje tilptų 75 000 tonų atliekų. Šveicarų ir vokiečių kompanijos norėjo statyti saugyklas Gobio dykumoje Kinijoje ir Kalahario dykumoje - Pietų Afrikoje.