Džordžijos technologijos instituto fizikai, panaudoję virpantį anglies nanovamzdelį, sukūrė svarstykles, kuriomis galima matuoti mikroskopinio dydžio medžiagos dalelių ir mikroorganizmų masę. Taip vadinami anglies nanovamzdeliai buvo atrasti dar 1991 m. Tai vieno atomo storio anglies lapeliai, susukti į keletos nanometrų skersmens cilindriukus, abiejuose galuose užsibaigiančius irgi vieno atomo storio anglies pusrutuliais. Naujausiame bandyme toks nanovamzdelis buvo sujungtas su auksine vielyte. Prijungus tarp vielytės ir už 5-20 mikrometrų nuo nanovamzdelio esančio antrojo elektrodo kintamą elektros įtampą, vamzdelis imdavo virpėti. Tokie virpesiai buvo intensyviausi, kai elektros lauko dažnis sutapdavo su pačiam nanovamzdeliui būdingu rezonansiniu dažniu. Pastarasis labai pasikeisdavo, jeigu prie vamzdelio galo būdavo prikabinama bet kokia kita dalelė. Matuojant rezonansinio virpesių dažnio pokyčius mokslininkams pavyko išmatuoti 22 femtogramų (22 10^-15 g) grafito dalelės masę (žiūrėk nuotrauką). Šiuo atveju rezonansinis dažnis kito nuo 3 MHz (kai nanovamzdelis yra "laisvas") iki 970 kHz (kai nanovamzdelis yra "apkrautas"). Naujasis būdas leidžia matuoti mases, kurių dydis kinta nuo femtogramų iki pikogramų (10^-12 g). Maždaug tiek, pavyzdžiui, turėtų sverti virusai.