Gali atsitikti taip, kad neturtingų šalių ligoninėse brangius medicininius lazerius bus galima pakeisti saulės šviesa. Tokią galimybę dabar tiria Izraelyje esančio Beršebos universiteto mokslininkai. Fizikų Džefrio Gordono ir Danielio Fojermano manymu, daugumai procedūrų, kuriose yra naudojami lazeriai, didelė spinduliuotės galia visiškai nebūtina. Tuomet, kai tereikia, jog audinys sugertų didelius spinduliuotės kiekius, pavyzdžiui, gydant odos ligas, sujungiant audinius, ar angioplastikoje - kraujagyslių operacijose, procedūroms pakaktų pasitelkti intensyvią saulės šviesą. Medicininiai lazeriai paprastai sukuria iki 100 vatų kvadratiniame milimetre šviesos srauto tankius, o Gordono ir Fojermano sukurtasis įrenginys duoda nuo 30 iki 70 W/mm².

   Sistemos svarbiausia dalis yra 20 cm skersmens parabolinis veidrodis. Mechaninė sistema, kokia paprastai yra naudojama saulės baterijų valdymui, šį veidrodį laiko visad atgręžtą į saulę. Dar vienas veidrodis leidžia įvesti sufokusuotą saulės šviesą į iki 100 m ilgio šviesolaidį, jungiantį lėkštę su operacine. Prireikus didesnio šviesos intensyvumo, arba pakeičiamas fokusavimas, arba kitame šviesolaidžio gale jungiami specialūs, šviesą koncentruojantys antgaliai.

   Naujosios sistemos sukūrėjai mano, kad ją bus galima susirinkti vos už keletą tūkstančių dolerių, todėl ji būtų žymiai pigesnė už 120 000 dolerių ir daugiau kainuojančius medicininius lazerius. Gordonas mano, kad sistemą bus galima naudoti besivystančiuose kraštuose. Ypač tuose saulėtuose. Tuose kraštuose, kaip tai gerai žinoma, elektra yra ne visur, arba gali nelauktai dingti net ir ligoninėse.